Italija sparčiai vejasi Vokietiją ir JAV: tapo ketvirta didžiausia eksportuotoja pasaulyje
Italija pasiekė rezultatą, kuris prieš dešimtmetį būtų atrodęs mažai tikėtinas – ji aplenkė Japoniją ir tapo ketvirta didžiausia eksportuotoja pasaulyje. Šią informaciją, remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, paskelbė leidinys „Les Echos“.[1]
Pagal sezoniškai pakoreguotus 2025 metų trečiojo ketvirčio duomenis dabartinėmis kainomis Italijos eksportas pranoko Japonijos rodiklius ir įtvirtino jau anksčiau išryškėjusią tendenciją. Dar prieš dešimt metų Italija pasaulyje pagal eksportą užėmė septintą vietą.
Paskutiniais metais šalis nuosekliai kilo reitinge ir demonstravo vieną stipriausių eksporto augimų tarp pažangių pramoninių ekonomikų. Šiuo metu eksportas sudaro apie 40 proc. Italijos bendrojo vidaus produkto, o tai rodo, kad užsienio paklausa tapo esmine šalies ekonomikos ašimi.[2]
Šiuo metu pasaulyje pagal eksporto apimtį pirmauja Kinija, antroje vietoje yra Jungtinės Amerikos Valstijos, o trečioje – Vokietija.
Italijos kilimą lėmė smulkių ir vidutinių įmonių tinklas bei plati eksporto geografija
Analitikai pabrėžia, kad Italijos sėkmę lemia išskirtinė pramonės struktūra. Šalies ekonomiką sudaro tūkstančiai smulkių ir vidutinių įmonių, dažnai susitelkusių specializuotuose pramonės rajonuose.
Šios įmonės gamina aukštos pridėtinės vertės produktus – nuo mašinų ir farmacijos iki automobilių komponentų, maisto, mados bei dizaino gaminių. Daugelis jų užima nišines pozicijas, todėl mažiau priklauso nuo kainų konkurencijos ir gali greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
Svarbus veiksnys buvo ir rinkų diversifikacija. Nors Europa išlieka didžiausia Italijos eksporto kryptis, šalies įmonės aktyviau plėtė veiklą Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir besivystančiose rinkose. Tai padėjo sušvelninti atskirų regionų ekonominius svyravimus ir sumažinti priklausomybę nuo vienos rinkos.
Japonijos aplenkimas turi ir simbolinę reikšmę. Japonija pasižymi gerokai didesne populiacija ir ilgamete stiprios pramonės tradicija, todėl ilgą laiką buvo laikoma eksporto ekonomikos etalonu. Italijos iškilimas išryškina „Made in Italy“ prekės ženklo tarptautinį patrauklumą ir vidutinio dydžio valstybės gebėjimą konkuruoti pasauliniu mastu.
Nauja pozicija stiprina Italiją, tačiau struktūriniai iššūkiai išlieka
Nepaisant pasiekto rezultato, ekonomistai atkreipia dėmesį į rizikas. Didelė priklausomybė nuo eksporto daro Italiją jautresnę pasauliniams sukrėtimams, geopolitinei įtampai ir paklausos svyravimams. Vidaus vartojimas kai kuriuose sektoriuose išlieka santūrus, o ilgalaikiai struktūriniai iššūkiai nėra išnykę.
Produktyvumo augimas atsilieka nuo kai kurių partnerių, demografinės tendencijos – visuomenės senėjimas ir žemas gimstamumas – kelia papildomų iššūkių. Pramonę taip pat veikia aukštos energijos kainos ir infrastruktūros netolygumai, ypač Europai siekiant pereiti prie žalesnės gamybos modelio.
Vis dėlto ketvirtoji vieta pasaulio eksporto reitinge vertinama kaip lūžio taškas. Geopolitinio neapibrėžtumo ir prekybos fragmentacijos laikotarpiu Italijos patirtis rodo, kad diversifikuota, aukštos kokybės gamyba pagrįsta pramonė gali užtikrinti atsparumą ir išlaikyti šalies svarbą pasaulinėje prekyboje.
