Nuotolinis mokymas per šalčius subyrėjo: TAMO neveikė, vaikai liko be užduočių
Lietuvoje prasidėjus rekordiniams šalčiams į redakciją kreipėsi pasipiktinusi Vilniaus rajono gyventoja, nesupratusi, kaip mokiniams organizuojamas nuotolinis ugdymas, jei TAMO dienynas nebeveikia. Pasak jos, pirmadienio rytą vaikas, kaip ir buvo nurodyta mokyklos, liko mokytis namuose, tačiau realus mokymosi procesas taip ir neprasidėjo – prisijungti prie elektroninio dienyno buvo neįmanoma.
Moteris pasakoja, kad pamokų pradžioje kompiuterio ekrane sukosi tik įkėlimo ženklas, užduočių nematyti, o jokių alternatyvių nurodymų nei vaikas, nei tėvai negavo[1].
„Pamokos oficialiai vyksta, vaikas sėdi prie kompiuterio, o mes nežinome, ką jis turi daryti. Tokiose situacijose nuotolinis ugdymas tampa tik formaliu sprendimu“, – sako mama. Ji pabrėžia, kad vaikas noriai mokosi, tačiau tokia nežinia kelia stresą ir vaikams, ir tėvams.
Kaip paaiškėjo vėliau, problemų kilo ne tik šeimoms. Prie TAMO dienyno negalėjo prisijungti ir patys mokytojai – sistema strigo tiek ankstyvą rytą, tiek per pirmąsias pamokas, o veikė stabiliau tik vėliau. Mokyklų atstovai pripažino, kad dienynas buvo praktiškai paralyžiuotas: prisijungti buvo sudėtinga arba neįmanoma, o net ir prisijungus nebuvo galima atlikti reikalingų veiksmų.

TAMO: nebuvo pasirengta tokiai apkrovai
Vilniaus rajono gyventoja stebisi, kad tokia situacija kartojasi ne pirmą kartą. Apie šalčius ir galimą nuotolinį ugdymą buvo žinoma iš anksto, sprendimai priimti savivaldybių ir mokyklų lygmeniu, todėl, jos nuomone, ir techninė infrastruktūra turėjo būti tam pasirengusi.
„Jeigu visa mokymosi sistema remiasi elektroniniu dienynu, jis turi veikti būtent tada, kai jo labiausiai reikia“, – pabrėžia moteris.
TAMO administracija pripažino, kad sistema neatlaikė ryte išaugusios apkrovos, kai prasidėjo pamokos, ir atsiprašė už nepatogumus. Tačiau, pasak mamos, atsiprašymas neišsprendžia pagrindinės problemos – vaikai prarado mokymosi laiką, o tėvai buvo priversti darbo metu tapti tarpininkais tarp neveikiančių sistemų ir mokyklos.
Ji sako tikinti, kad nuotolinis ugdymas gali veikti, tačiau tam reikia ne tik sprendimų popieriuje, bet ir patikimai veikiančių priemonių.
Generuojamos rekordinės pajamos
Savo ruožtu pasidomėjome, kiek gi konkurencijos Lietuvoje neturintis elektroninio dienyno sprendimas kasmet generuoja pajamų.
Remiantis Rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, Edgaro Jasalinio vadovaujama UAB „Tavo mokykla“ per 2024 m. generavo per 1,4 mln. eurų iš pardavimų, o gautas grynasis pelnas sudarė 755 026 eurus[2].
Nepaisant to, kad įmonėje šiuo metu oficialiai dirba 9 asmenys, gruodį vidutinis atlyginimas sudarė 4 461,09 eurus.
Dėl rekordinių šalčių kai kurios mokyklos kelioms dienoms užvėrė duris
Tuo tarpu dar praėjusios savaitės pabaigoje dėl šį pirmadienį ir antradienį prognozuotų didelių šalčių Vilniaus rajono savivaldybė priėmė sprendimą laikinai koreguoti ugdymo procesą. Vasario 2–3 dienomis bendrojo ugdymo, taip pat meno, muzikos ir sporto mokyklose pamokos buvo perkeltos į nuotolinę erdvę, siekiant užtikrinti mokinių saugumą sudėtingomis oro ir eismo sąlygomis.
Pradinių klasių mokiniams palikta galimybė atvykti į mokyklas, jei šeimos neturi galimybių pasirūpinti vaikų priežiūra namuose – tokiais atvejais mokyklos užtikrino tiek priežiūrą, tiek ugdymą patalpose. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos rajone dirbo įprastai, tačiau tėvai buvo raginami įvertinti oro sąlygas ir, esant galimybei, vaikų į darželius tomis dienomis nevesti.
Panašių sprendimų ėmėsi ir kitos savivaldybės. Kupiškio rajone dalyje švietimo įstaigų ugdymas šiomis dienomis taip pat organizuotas nuotoliniu būdu – nekursavo mokykliniai autobusai, neveikė valgyklos, tačiau pradinukai, kurių nebuvo galimybės saugiai palikti namuose, galėjo atvykti į mokyklas. Apie nuotolinį ugdymą dėl itin žemos oro ir jutiminės temperatūros pranešė ir Anykščių rajone esanti Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priminė, kad esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai pradinių klasių mokiniai gali neiti į mokyklą, o vyresniųjų klasių mokiniai – kai temperatūra nukrenta iki –25 °C. Ministerija pabrėžė, jog sprendimai dėl ugdymo organizavimo turėtų būti priimami iš anksto, apie juos laiku informuojant tėvus ir mokinius, o prireikus ugdymas gali būti organizuojamas nuotoliniu ar mišriu būdu.