Kapčiamiesčio poligonas – tarp Seimo abejonių, bendruomenės pasipriešinimo ir prezidento plano su Lenkija
Diskusijos dėl planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono Lietuvoje aštrėja ir persikelia į skirtingus politinius bei tarptautinius lygmenis: Seimo narys Ignas Vėgėlė kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą, reikalaudamas paviešinti faktinius duomenis ir analizę, kuriais grindžiamas poligono steigimas, pabrėždamas, kad sprendimas negali būti priimamas be aiškių argumentų, alternatyvų palyginimo ir realių kariuomenės poreikių įvertinimo, o galutinis balsavimas Seime neturi tapti formaliu.
Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, susitikęs su kauniečiais, akcentavo būtinybę gauti realų Kapčiamiesčio bendruomenės pritarimą ir kalbėjo apie dideles kompensacijas vietos gyventojams bei verslams, kartu pripažindamas, kad jo frakcija kol kas nėra apsisprendusi dėl balsavimo.
Lygiagrečiai prezidentas Gitanas Nausėda Varšuvoje pasiūlė svarstyti dar platesnį sprendimą – kurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos karinį poligoną, išplečiant jį į Lenkijos teritoriją ir taip stiprinant Suvalkų koridoriaus gynybą, šią idėją siejant ne tik su NATO rytinio flango saugumu, bet ir su galimomis bendromis ekonominėmis iniciatyvomis pasienio regione.
Sankcija generolui V. Tutkui, „Treatwell“ tyrimas ir ginčai dėl LRT
Tuo tarpu šią savaitę Lietuvos padangėje darėsi „karšta“ – nuo griežtos Krašto apsaugos ministerijos sankcijos buvusiam kariuomenės vadui Valdui Tutkui, kuriam atimta teisė vilkėti uniformą po dalyvavimo radikalių dešiniųjų susitikime Vienoje ir viešų politinių pareiškimų.
Iki augančio nepasitenkinimo grožio sektoriuje, kur Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl platformos „Treatwell LT“ taikomų komisinių, vienašališkų sutarties pakeitimų ir mokesčių net už neįvykusius vizitus, o patys meistrai vis garsiau kalba apie savivalę ir finansinį spaudimą.
Tuo pat metu politinės įtampos netrūko ir Seime, kur darbo grupė iki vasario 14-osios mėgina suderinti skirtingas pozicijas dėl LRT įstatymo pataisų, svarstydama tiek valdančiųjų, tiek opozicijos siūlymus, po to, kai ankstesni bandymai skubos tvarka keisti visuomeninio transliuotojo valdyseną sukėlė protestus, tarptautinę kritiką ir klausimų dėl žodžio laisvės Lietuvoje.
ES skiria šimtus milijonų saugumui, bet kontrabandiniai balionai vėl paralyžiuoja Vilniaus oro uostą
Didėjant saugumo grėsmėms regione, Lietuva vienu metu stiprina tiek strateginę infrastruktūros apsaugą, tiek gynybinius pajėgumus, susidurdama ir su realiais hibridinių atakų padariniais kasdienybėje: Europos Komisija pirmą kartą ES istorijoje skyrė 113 mln. eurų Baltijos šalims ir Lenkijai kritinės energetinės infrastruktūros apsaugai po elektros tinklų sinchronizacijos.
Iš jų 22 mln. eurų atiteks Lietuvai, kur „Litgrid“ įgyvendins 13 projektų – nuo pastočių fizinės ir kibernetinės apsaugos iki dronų neutralizavimo sprendimų, o Vyriausybė paraleliai pagal SAFE mechanizmą iš ES pasiskolino dar 6,4 mlrd. eurų kariuomenės modernizavimui, Baltijos gynybos linijai ir paramai Ukrainai.
Tuo pat metu saugumo iššūkiai pasiekia ir civilinę sritį – iš Baltarusijos leidžiami kontrabandiniai balionai antradienio vakarą du kartus sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą, o pasieniečiai fiksuoja sparčiai augančią oro keliu gabenamos kontrabandos bangą, kuri jau laikoma hibridine grėsme ir dėl kurios Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją, nors nepaisant to keleivių srautai per Lietuvos oro uostus pernai toliau augo.
Briuselis užveria rusiškų dujų importą, Paryžius – socialinius tinklus vaikams
Europos Sąjunga po metų delsimo galutinai įtvirtino sprendimą iki 2027 metų visiškai atsisakyti rusiškų dujų – uždraudžiant tiek naujas, tiek galiojančias importo sutartis. Šiuo sprendimu taip pat įpareigojamos visos valstybės narės, nepaisant Vengrijos ir Slovakijos pasipriešinimo, pereiti prie brangesnių alternatyvų, daugiausia JAV suskystintų dujų.
O tai neišvengiamai kelia klausimų dėl augančių sąskaitų vartotojams ir Europos ekonominio konkurencingumo.
Tuo pat metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia jau nuo rugsėjo uždrausti vaikams iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais. E. Macronas nurodo besiremiantis augančiais duomenimis apie socialinių tinklų žalą paauglių psichinei sveikatai ir spartindamas teisėkūros procesą, kad valstybė galėtų griežčiau reguliuoti technologijų platformas, net jei tai vėl iškels suderinamumo su ES teise klausimą.
M. Rutte įspėjimas Europai ir D. Trumpo grasinimai Kanadai: JAV spaudimas sąjungininkams stiprėja
Šią savaitę NATO generalinis sekretorius Markas Rutte kaip reikiant įkaitino visos Europos atmosferą, pareiškęs, kad Europa šiuo metu nepajėgi apsiginti be Jungtinių Valstijų karinės ir branduolinės paramos. Jis pabrėžė, jog bandymai kurti visiškai savarankišką Europos gynybą neatitinka realybės. Pasak jo, tam prireiktų iki 10 proc. BVP siekiančių išlaidų ir reikštų JAV saugumo skėčio praradimą.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą akcentavo griežtą Vašingtono laikyseną tarptautinėje politikoje. Jis pagrasino Kanadai 100 proc. muitais, jei ši per prekybos susitarimus su Kinija leistų kiniškoms prekėms patekti į JAV rinką.
Abu pareiškimai atskleidė augantį JAV spaudimą sąjungininkams tiek saugumo, tiek ekonomikos srityse. Europoje ir Kanadoje tokia pozicija jau sulaukė atsakomųjų reakcijų. Dalis Europos politikų viešai ginčija M. Rutte vertinimą dėl Europos gynybos galimybių. Otava tuo metu tvirtina nepažeidžianti Šiaurės Amerikos prekybos susitarimų ir neplanuojanti plataus masto sandorio su Kinija.
