10 daugiabučių šalia Neries: vilniečiai abejoja statybų tinkamumu
Sostinė plečiasi – visai greta Neries krantinės, Žirmūnų gatvėje, dygsta naujas gyvenamasis rajonas. Čia planuojama pastatyti dešimt trijų aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų 1,02 ha sklype, kuris pastaraisiais metais buvo apleistas. Projektą vystanti bendrovė „Hanner“ teigia, kad statybos atitinka visus teisės aktus, tačiau gyventojai kelia klausimą, ar nauji pastatai nesutrikdys Neries pakrantės kraštovaizdžio ir rekreacinės paskirties teritorijos.
Teritorija iki 2021 m. buvo laikoma neurbanizuojama: 2015 m. patvirtintas specialusis planas sklypą priskyrė rekreacinėms funkcijoms. Vėliau, 2021 m. bendrojo plano pakeitimais, ji buvo priskirta vidutinio užstatymo gyvenamajai zonai. Architektas ir urbanistas Gintautas Tiškus pabrėžia, kad rengiant detalųjį planą specialusis planas buvo ignoruojamas, nors pagal jį naujų gyvenamųjų namų statyti šiame sklype neturėtų būti galima[1].
Vilniaus savivaldybė teigia, kad detalusis planas rengtas pagal galiojantį bendrąjį planą ir laikantis visų teisės aktų. Atliekant sklypo ekogeologinius tyrimus nustatyta švino ir naftos produktų tarša, todėl numatoma konversija į gyvenamąją paskirtį gali pagerinti sklypo aplinkos kokybę. Poveikis aplinkai priklausys nuo architektūrinių sprendimų – pastatų aukščio, fasadų spalvų ir tekstūros – o statybos planuojamos už šlaitų apsaugos zonų ribų, neužimant naujų gamtinių plotų.
„Hanner“ teigia, kad projektas rengiamas laikantis visų teisės aktų, gyventojų pastabos bus įvertintos, o statybos nepažeis Neries apsaugos zonos. Šiuo metu sklypo naudojimo paskirtis oficialiai yra „Kitos paskirties žemė, Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“.
Vilniuje Žalgirio gatvėje planuojamas 311 butų daugiabučių kvartalas
Pernai metais Vilniaus miesto savivaldybė pranešė ir apie kitą naują daugiabučių kvartalą Žalgirio gatvėje, kuriame numatyta 311 butų – daugiau nei ankstesniuose projektiniuose siūlymuose. Kvartalas bus statomas trimis etapais ir apims 7 5–7 aukštų daugiabučius, dauguma su sublokuotais korpusais ir privačiais vidiniais kiemais. Vidiniuose kiemuose planuojama vaikų žaidimų aikštelė, jaunimo sporto zona ir senjorų poilsio erdvė, o kiemai bus uždari su rakinamais vartais[2].
Kaip skelbta, po visu kvartalu bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su 320 vietų, o ant jos stogo – žalieji plotai su krūmais ir nedideliais medžiais. Bendras pastatų plotas sieks 31 063 m², įskaitant 18 458 m² gyvenamojo ploto, 1 376 m² paslaugų paskirties patalpas ir 48,85 m² kūrybines dirbtuves. Pastatai bus iki 7 aukštų ir atitiks A++ energetinio efektyvumo klasę.
Sostinėje be gailesčio kertami medžiai ir retinami parkai
Tuo tarpu dar prieš metus sostinės Žvėryno gyventojai netvėrė pykčiu dėl masiškai kertamų medžių Neries pakrantėje. Vilniaus savivaldybė aiškino, kad šalinami invaziniai uosialapiai klevai, alergiją keliantys medžiai bei avarinės būklės augalai, tačiau vietos bendruomenė ir aplinkos aktyvistai teigia, kad nukentėjo ir brandūs beržai, liepos bei tuopos, išnaikinant retą žalumos oazę mieste.
Gyventojai skundėsi, kad Aplinkos skyrius yra per mažas – vienam specialistui tenka prižiūrėti kelis rajonus, todėl parkų priežiūra dažnai vyksta tik formaliai, o kertami medžiai neretai neatsodinami. Tokie incidentai Žvėryne – tik dalis platesnės problemos, kai sostinės želdynai nyksta dėl „tvarkymo“ darbų, o bendruomenės nuogąstavimai lieka neįvertinti.
Panaši situacija kartojosi ir jautriose miesto teritorijose: Valakupių geomorfologiniame draustinyje savivaldybė buvo pranešusi apie planus statyti 300 kv. m grupinio gyvenimo namus asmenims su psichine negalia, nors vietos bendruomenė kritikuoja gamtai svarbios teritorijos pasirinkimą. Vilniečiai abejojo, ar tokie sprendimai – tik ekologinė priežiūra, ar urbanistiniai ir biudžeto interesai, nes kertami šimtamečiai medžiai ir saugoma augmenija kelia grėsmę ekosistemai.
