„Nedarbo spąstai“ Lietuvoje: išmokos kai kuriems viršija net atlyginimą
Diskusijos dėl nedarbo išmokų Lietuvoje įgauna vis griežtesnį toną. Laisvosios rinkos instituto (LLRI) parengtoje analizėje „Nedarbo spąstai 2025“ aiškiai akcentuojama, kad dabartinė nedarbo draudimo sistema yra pernelyg dosni ir faktiškai skatina dalį žmonių ilgiau likti bedarbiais. Todėl, pasak instituto, išmokų mokėjimas bedarbiams turėtų būti apkarpytas – tiek dydžio, tiek trukmės prasme.
LLRI teigimu, Lietuva jau kelerius metus išsiskiria visoje Europos Sąjungoje – šalyje fiksuojami vadinamieji „nedarbo spąstai“, kai socialinės išmokos ir kitos lengvatos prilygsta arba net viršija pajamas, kurias žmogus gautų pradėjęs dirbti. 2025 m. šis rodiklis Lietuvoje viršijo 100 procentų, o tai reiškia, kad pirmuosius bedarbystės mėnesius kai kuriems gyventojams finansiškai labiau apsimoka nedirbti nei priimti siūlomą darbą[1].
Instituto pateiktoje analizėje pabrėžiama, kad nors 2025 m. buvo koreguota nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka, realaus lūžio neįvyko. Išmokos ir toliau išlieka glaudžiai susietos su buvusiu atlyginimu, o augant darbo užmokesčiui, automatiškai didėja ir nedarbo išmokos. Tokia sistema, pasak LLRI, iš esmės ne mažina, o palaiko nedarbo spąstus, ypač žemesnes pajamas galintiems uždirbti asmenims.
Reikėtų keisti sistemą: mokėti mažiau ir trumpiau
Būtent todėl LLRI akcentuoja, kad vienas pagrindinių sprendimų – griežtesnis nedarbo išmokų ribojimas. Tai apimtų ne tik mažesnį išmokų dydį, bet ir trumpesnį jų mokėjimo laikotarpį, ypač pirmaisiais bedarbystės mėnesiais. Instituto vertinimu, dabartinis modelis per silpnai skatina aktyviai ieškoti darbo ir per ilgai kompensuoja nedirbimo laikotarpį.
Be pačių išmokų, „nedarbo spąstus“ dar labiau sustiprina kitos socialinės lengvatos – įvairios kompensacijos ir pašalpos, kurios prarandamos pradėjus dirbti. LLRI pažymi, kad dėl to net ir gavus pasiūlymą dirbti, realios disponuojamos pajamos gali būti mažesnės nei būnant bedarbiu. Tai, pasak analitikų, rodo sisteminę problemą, kurią galima spręsti tik apkarpant socialinių išmokų paketą ir aiškiau susiejant paramą su grįžimu į darbo rinką.
Institutas pabrėžia, kad siūlymai mažinti išmokas nėra nukreipti prieš socialinę apsaugą kaip tokią, tačiau dabartinis modelis, jų vertinimu, peržengė balansą tarp pagalbos ir paskatų dirbti. Ilgainiui tai ne tik didina nedarbo trukmę, bet ir daro žalą pačiai darbo rinkai – darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu net ir esant laisvų darbo vietų.
Nedarbo išmokos – tik atleistiems? LLRI siūlymas suskaldė politikus
LLRI vyriausiasis specialistas Leonardas Marcinkevičius įsitikinęs, kad problemą būtų galima spręsti pasitelkus kitų šalių praktiką – kaip, pavyzdžiui, nemokėti šių išmokų tiems, kurie iš darbo išeina savo noru, arba išmokos mokėjimą atidėti[2].
„Jeigu „Sodroje“ ateina informacija, kad žmogus buvo atleistas, įmonė bankrutavo ar kažkokios panašios aplinkybės, išmoka galėtų būti iš karto teikiama. Visais kitais atvejais ji būtų teikiama tada, kai žmogus įrodo, kad ne dėl jo paties noro ar suformuotų aplinkybių, o dėl kitų svarbių veiksnių buvo išeita iš darbo“, – nurodė L. Marcinkevičius.
Tuo tarpu Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas įsitikinęs priešingai. Pasak jo, žmogus ir moka mokesčius tam, kad reikiamu metu gautų tam tikrą finansinį saugumą iš valstybės, kol ieškosis naujo darbo.
Anot A. Syso, naujai įvesta tvarką esą būtų „darbdavių siekiamybė“, kuri visą galią sutelktų būtent verslo rankose – darbdavys esą galėtų manipuliuoti atlyginimu, mokesčiais ir visais kitais dalykais. O ta tvarka, kai seneliai dirbo „iki grabo lentos“, esą jau praeityje.
Diskusijos dėl nedarbo išmokų mokėjimo kilo ir Vyriausybėje
Spalio mėnesį Vyriausybėje įsiplieskė diskusijos dėl nedarbo išmokų tvarkos, siekiant pažaboti galimą piktnaudžiavimą sistema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pasiūlė, kad darbuotojams, kurie iš darbo išeina savo noru be rimtos priežasties, nedarbo išmokų mokėjimas būtų atidedamas vienam mėnesiui.
Anot ministrės, verslas signalizuoja apie atvejus, kai žmonės trumpam palieka darbą, pasiima išmokas ir tuo metu užsiima kita veikla. Ji pabrėžia, kad siūlymas būtų taikomas tik tiems, kurie išeina „šiaip sau“, ir neliestų atleidžiamų ar dėl svarbių priežasčių darbo netenkančių asmenų.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigė, kad bent šiuo metu nedarbo draudimo išmokų mažinti ar riboti neketinama, nes tai yra socialinis draudimas, už kurį žmonės moka mokesčius.
Diskusijų fone Seime pasigirdo ir radikalių siūlymų – pavyzdžiui, sieti išmokų gavimą su aktyviu dalyvavimu Šaulių sąjungos veikloje, tačiau tokios idėjos vertinamos itin prieštaringai.
