Ministrė siūlo atidėti išmokas darbuotojams, kurie išeina be rimtos priežasties
Užvirė tikra pekla dėl piliečių, kurie užuot lenkę nugaras svetimuose versluose, išeitų bent laikinai pailsėti už lėšas, kurias šie patys vienaip ar kitaip „sunešė“ į valstybės biudžetą. Štai naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė jau patyliukais rezga planą, kaip nubausti tuos, kurie devynis mėnesius ketina džiaugtis nežabojama laisve ir pailsėti už „Sodros“ išmokas.
Nors ministrė J. Zailskienė sutinka, kad lietuviai dirba daug, jai, panašu, nepatinka, kai laisvu laiku imama piktnaudžiauti, todėl politikė pažadėjo ieškoti būdų kaip pažaboti tokias atostogas valstybės sąskaita[1].
Anot jos, tam, kad darbas būtų malonesnis, esą būtų galima būtų diskutuoti apie darbo savaitės trumpinimą 1-2 valandomis, tačiau tuo pačiu sudaryti sąlygas, kad žmogus dirbti vienaip ar kitaip privalėtų.
„Išgirdome iš verslo, kad yra žmonių, kurie pasinaudoja sistema: išeina iš darbo trumpam laikotarpiui – pagrybauti, padirbėti statybose – ir pasiima išmokas. Iš diskusijų kilo iniciatyva: jei išeini savo noru be rimtų priežasčių, išmokų mokėjimas būtų atidedamas“, – kalbėjo J. Zailskienė.
J. Zailskienė patikino, kad šiuo atveju svarstomas kompromisinis variantas – savo noru be rimtų priežasčių iš darbo išeinantiems asmenims atidėti išmokų mokėjimą mėnesiui laiko.
„Labai svarbu, kad tai liestų tik tuos žmones, kurie išeina iš darbo savo noru – šiaip sau“, – pridūrė J. Zailskienė.
Ruginienė: nedarbo išmokos nemažės
Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė pirmadienį patikino, kad nedarbo draudimo išmokų mažinti neplanuojama. Anot jos, tai yra socialinis draudimas, už kurį žmonės moka mokesčius, todėl nelaimės atveju jie turi teisę gauti atitinkamas išmokas[2].
Tuo pat metu Vyriausybė svarsto galimybę pratęsti nedarbo išmokų mokėjimo laikotarpį vyresniems darbuotojams nuo 60 iki 65 metų. Sprendimas skirtas tiems, kuriems iki pensijos likę ne daugiau kaip penkeri metai, siekiant paskatinti juos ilgiau dirbti ir nesinaudoti priešlaikine pensija.
Maksimalus išmokų laikotarpis galėtų būti pratęstas nuo 11 iki 15 mėnesių, kas kasmet palengvintų apie 11,4 tūkst. priešpensinio amžiaus bedarbių.
Ilgalaikių bedarbių problema dažniausiai susijusi ne su darbo paieška, o su papildomomis rizikomis, tokiomis kaip priklausomybės ar asmeninės problemos. Premjerė pabrėžia, kad žmonės turi teisę rinktis darbdavį, o darbo aplinkoje gali pasitaikyti mobingo ar priekabiavimo atvejų, todėl bet kokie siūlymai mažinti ar atidėti išmokas dėl „be rimtos priežasties“ išeinančių darbuotojų laikomi netinkamais.
Bedarbiams reikėtų bent jau priklausyti Šaulių sąjungai?
Dar liepą Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas pateikė netikėtą pasiūlymą: bedarbiams, norintiems gauti nedarbo draudimo išmokas, turėtų būti privaloma priklausyti Šaulių sąjungai. Pagal jo viziją, tai ne tik skatintų pilietinę atsakomybę, bet ir stiprintų šalies gynybą.
Siūloma, kad norintieji gauti išmokas turėtų aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje, renginiuose ir mokymuose, kol gauna išmoką.
Papildomai parlamentaras siūlo paskatinti greitesnę grįžimo į darbo rinką mechaniką: Užimtumo tarnyba pirmuosius šešis mėnesius turėtų siūlyti darbą pagal kvalifikaciją, vėliau – ir kitus pasiūlymus, siekiant padidinti darbo paieškos aktyvumą.
Taip pat planuojama griežtinti nuostatas: atmetus tinkamą darbo pasiūlymą, galėtų būti prarandama teisė į išmoką. Politiko argumentas – toks modelis mažintų piktnaudžiavimą sistema ir skatintų sąžiningą dalyvavimą darbo rinkoje.
