Kinijos gyventojų skaičius mažėja ketvirtus metus iš eilės
Kinijos gyventojų skaičius 2025 metais sumažėjo ketvirtus metus iš eilės. Jis siekė apie 1,404–1,405 mlrd. žmonių. Tai maždaug 3–3,39 mln. mažiau nei 2024 metais.
2025 metais Kinijoje užregistruota 7,92 mln. gimimų. Tai 17 proc. mažiau nei 2024 metais, kai gimė 9,54 mln. vaikų. Tai mažiausias gimimų skaičius nuo 1949 metų. Mirčių skaičius 2025 metais išaugo iki 11,31 mln. 2024 metais jis siekė 10,93 mln. Mirtingumo rodiklis pasiekė 8,04 atvejo tūkstančiui gyventojų – aukščiausią lygį nuo 1968 metų.
2023 metais Kiniją pagal gyventojų skaičių aplenkė Indija. Kinijos gimstamumo rodiklis 2023 metais siekė apie 1 vaiką moteriai. Tai gerokai mažiau nei 2,1, laikomas kartų kaitos riba.
Gimstamumo kritimą lėmė ilgalaikė valstybės politika ir besikeičianti demografinė struktūra
Dešimtmečius Kinijoje buvo vykdoma griežta gimstamumo kontrolės politika. Vieno vaiko politika galiojo nuo 1980 iki 2015 metų. Ji buvo įvesta siekiant suvaldyti spartų gyventojų augimą ir sumažinti skurdą.
Ši politika pakeitė šeimos struktūrą ir socialinius įpročius. Dabartinė karta, pasiekusi reprodukcinį amžių, dažniau renkasi vieno vaiko šeimas. Be to, mažėja ir pats vaisingo amžiaus gyventojų skaičius.
2015 metais leista turėti du vaikus. 2021 metais leidžiamų vaikų skaičius padidintas iki trijų. Nepaisant šių sprendimų, gimimų skaičius ir toliau mažėjo. net jei ir galima turėti daugiau vaikų, poros jų nesusilaukia.
Santuokų skaičius 2024 metais sumažėjo penktadaliu. Buvo užregistruota daugiau nei 6,1 mln. santuokų, palyginti su 7,68 mln. 2023 metais. Santuokos Kinijoje laikomos vienu pagrindinių gimstamumo rodiklių.
2025 metų trečiąjį ketvirtį santuokų skaičius išaugo 22,5 proc. ir siekė 1,61 mln. Tai įvyko po sprendimo leisti poroms tuoktis bet kurioje šalies vietoje. Visų 2025 metų duomenys bus paskelbti vėliau.
Valdžia keičia politiką mokesčiais ir subsidijomis, tačiau demografiniai kaštai išlieka dideli
Siekdama skatinti gimstamumą, Kinijos valdžia įvedė finansines paskatas. 2025 metais vaikų priežiūros subsidijoms visoje šalyje skirta 90 mlrd. juanių. Parama skiriama vaikams iki trejų metų.
Šeimos gauna vadinamąją „vaisingumo išmoką“ – 3 600 juanių per metus už kiekvieną vaiką. Subsidijos mokamos pirmajam, antrajam ir trečiajam vaikui iki trejų metų.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos prezervatyvai ir kitos kontraceptinės priemonės nebėra atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio. Joms taikomas 13 proc. PVM tarifas. Nemokamos kontraceptinės priemonės išlieka valstybės finansuojamose programose.
Tuo pačiu metu panaikintas PVM vaikų priežiūros įstaigoms, senjorų globos institucijoms ir su santuoka susijusioms paslaugoms. Taip siekiama sumažinti šeimų išlaidas.
Vaiko auginimo kaina Kinijoje iki 18 metų siekia vidutiniškai 538 tūkst. juanių. Tai daugiau nei šešis kartus viršija BVP vienam gyventojui. Miestuose ši suma yra dar didesnė.
Vyresni nei 60 metų gyventojai sudaro apie 23 proc. visos populiacijos. Prognozuojama, kad iki 2035 metų jų skaičius pasieks 400 mln. Tai prilygtų JAV ir Italijos gyventojų skaičiui kartu sudėjus. Kinija jau padidino pensinį amžių. Vyrai dabar dirba iki 63 metų, moterys – iki 58 metų. Gyventojų senėjimas apsunkina darbo rinką ir valstybės finansus.
Prezervatyvų apmokestinimas tapo viena ryškiausių Kinijos gimstamumo skatinimo priemonių
Nuo šių metų Kinijoje panaikinta ilgus dešimtmečius galiojusi mokesčių lengvata kontraceptinėms priemonėms. Prezervatyvams, kontraceptinėms tabletėms ir kitoms apsaugos priemonėms pradėtas taikyti pridėtinės vertės mokestis. Oficialiai šis sprendimas pristatytas kaip platesnės mokesčių sistemos reformos dalis.
Valdžia viešai nenurodė, kad šis sprendimas tiesiogiai skirtas gimstamumui didinti. Tačiau visuomenė ir dalis ekspertų jį iškart suprato kaip dar vieną bandymą paveikti gyventojų elgseną. Sprendimas sutapo su kitomis valstybės pastangomis skatinti santuokas ir vaikų gimimą.
Prezervatyvų apmokestinimas sukėlė platų atgarsį viešojoje erdvėje. Socialiniuose tinkluose šis žingsnis buvo sutiktas su ironija ir kritika. Dalis vartotojų pabrėžė, kad kontracepcijos kaina nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios jauni žmonės atsisako vaikų.
Valdžia tuo pat metu išlaikė nemokamų kontraceptinių priemonių programas per valstybines sveikatos įstaigas. Tai leido institucijoms teigti, kad prieiga prie apsaugos priemonių nėra ribojama. Vis dėlto pats sprendimas apmokestinti prezervatyvus tapo simboliniu ženklu, jog valstybė siekia keisti gyventojų sprendimus ne tik skatinimo, bet ir ribojimo priemonėmis.
