Ne išaugęs mirtingumas, o ilgalaikis gimstamumo kritimas pakeitė demografinį balansą
Pirmą kartą nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Europoje mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių. Tai rodo Prancūzijos nacionalinio statistikos instituto INSEE paskelbti duomenys, apimantys visą žemyną, įskaitant ir tas šalis, kuriose ilgą laiką gimstamumas buvo laikomas santykinai aukštu.
Metinėje demografinėje ataskaitoje INSEE nurodo, kad 2025 metais Europoje mirė daugiau žmonių, nei gimė.[1] Institutas pabrėžia, jog tai nėra susiję su išskirtiniu mirtingumo šuoliu – pokytį lėmė nuoseklus gimimų mažėjimas kartu su visuomenės senėjimu.
Prancūzijoje 2025 metais mirė 651 tūkst. žmonių, o gimė 645 tūkst. kūdikių – skirtumas siekė 6 tūkstančius. Taip natūralus gyventojų prieaugis pirmą kartą nuo Didžiojo karo tapo neigiamas.
„Tai labai logiška demografinė raida“, – sakė Belgijos banko ING vyriausiasis ekonomistas Peteris Vanden Houte’as, kalbėdamas su „Brussels Signal“.
„Nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios, atsiradus kontraceptinei tabletei, gimimų skaičius Europoje smarkiai sumažėjo“, – teigė jis. Pasak ekonomisto, 1950–1960 metų kūdikių bumas palaipsniui tapo didžiausia gyventojų dalimi.
Vidutinis vaikų skaičius vienai moteriai Europos Sąjungoje krito iki 1,38 vaiko
P. Vanden Houte’as taip pat atkreipė dėmesį, kad „struktūriškai sumažėjo vaisingo amžiaus moterų skaičius“, o pastaraisiais metais „reikšmingai išaugo amžius, kuriame moterys susilaukia pirmojo vaiko“.
„Visa tai reiškia, kad gimsta vis mažiau vaikų, o tarp pokario kūdikių bumo kartų mirčių skaičius didėja“, – sakė jis.
INSEE duomenys rodo, kad šis poslinkis yra ilgalaikių tendencijų rezultatas. Gimimų skaičius beveik nepertraukiamai mažėja nuo 2007 metų. Praėjusiais metais gimstamumas pasiekė žemiausią lygį nuo 1918 metų, tuo metu mirčių skaičius toliau augo, didžiosioms pokario kartoms pasiekus vyresnį amžių.[2]
Vidutinis vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai, taip pat nukrito iki lygių, nematytų nuo 1918 metų. Tuo pat metu mirčių daugėja net ir be didelių sveikatos krizių, vien dėl to, kad visuomenė sensta.
Gimstamumas tampa visos Europos problema
Panašūs demografiniai modeliai matomi visoje Europoje, įskaitant regionus, kurie ilgą laiką buvo laikomi atsparesniais. „Nėra paslaptis, kad išsivysčiusi Europa per pastaruosius 70 metų labai greitai paseno… dabar tai matyti visame žemyne“, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik, vakar kalbėdama konferencijoje.
Ji priminė, kad prieš 150 metų vaisingumas Europoje siekė apie penkis vaikus vienai moteriai, o šiandien jis sumažėjęs iki maždaug dviejų. Tas pats, pasak jos, galioja ir rytinėms Europos Sąjungos narėms, kuriose anksčiau gimstamumas buvo aukštesnis nei kitur, tačiau dabar jis gerokai žemiau kartų kaitai reikalingo lygio.
Dėl to darbo jėga traukiasi greičiau nei bendras gyventojų skaičius, o ši tendencija jau daro neigiamą poveikį ekonomikos augimui. „Demografinės tendencijos jau mažina BVP vienam gyventojui augimą“, – teigė B. Javorcik.
Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ vyresnysis tyrėjas Zsoltas Darvas patvirtino, kad ši „problema“ nebėra būdinga tik atskiriems regionams. „Anksčiau buvo sakoma, kad demografinis nuosmukis daugiausia yra Pietų Europos problema“, – sakė jis. „Tačiau Rytų Europa dabar yra dar žemiau – žemiau nei, pavyzdžiui, Italija ar Ispanija.“
Pasak Z. Darvaso, visose išsivysčiusiose ekonomikose vaisingumo rodikliai dabar gerokai nesiekia kartų kaitos lygio ir sukasi apie 1,6 vaiko vienai moteriai. Net Skandinavijoje, dažnai pateikiamoje kaip teigiamas pavyzdys, socialinė politika gali sušvelninti nuosmukį, bet jo nepajėgia pakeisti.
Jo teigimu, net ir tose šalyse, kurios pastaraisiais metais įvedė finansinę paramą bei paskatas tėvams, pavyzdžiui, Vengrijoje, gimstamumo rodikliai ir toliau mažėja.
