Paprastas pasiūlymas Kauno rajono mieste tapo bendruomenės solidarumo ženklu
Vilkijoje, Kauno rajone, maždaug už 30 kilometrų nuo Kauno, vieno jauno vietinio vyro paprastas pasiūlymas netikėtai tapo plačiai aptariamu bendruomeniškumo pavyzdžiu. Socialiniame tinkle „Facebook“ vilkijietis Paulius pasiūlė nemokamai padėti nuvalyti sniegą vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie patys to padaryti nebegali. Jokių sąlygų ar atlygio jis nekėlė – užtenka nuoširdaus „ačiū“.[1]
„Tegul savaitgalio pūga neužpusto jūsų takų ir kiemų!“
Vyras pasidalindamas nuotrauka, kurioje puikuojasi keturatis su sniego valytuvu priekyje, kvietė kviestis jį į pagalbą. Tokia technika jam leidžia nuvalyti siaurus keliukus, kiemus ir praėjimus, kuriuose negali pravažiuoti apylinkių traktoriai ir kita sniego valymo technika. Po stipraus snygio dėl šios problemos žmonės kartais negali naudotis automobiliais ar sulaukti kurjerių, šiukšlių išvežimo tarnybų.
Įrašas buvo paskelbtas vietinėje Vilkijos bendruomenės grupėje, tačiau per kelias valandas išplito gerokai plačiau. Žmonės dalijosi pasiūlymu, komentavo ir dėkojo ne tik už realią pagalbą, bet ir už patį gestą. Įrašas sulaukė tūkstančių patiktukų ir juo buvo pasidalintas daugiau nei 150 kartų.
Įsisiautėjančios pūgos fone šis pasiūlymas tapo priminimu, kad kasdieniai, paprasti veiksmai kartais reiškia daugiau nei didelės iniciatyvos. Žvarbūs orai ir asmeninės problemos priverčia pamiršti, kad palink yra daug mažiau sugebančių.
Altruistiški žmonės vis dar primena, kad gerumas niekur nedingo
Po Pauliaus pasiūlymu pasipylė šimtai reakcijų – nuo trumpų padėkų iki ilgesnių komentarų apie kaimyniškumą, pasitikėjimą ir žmogišką šilumą. Dalis žmonių rašė jau sulaukę realios pagalbos, kiti apgailestavo, kad gyvena per toli, bet džiaugėsi pačia iniciatyva.
Į diskusiją įsitraukė ir Vilkijos seniūnija, viešai padėkojusi už pavyzdį bendruomenei bei pats miesto seniūnas, komentavęs, kad tai puiki iniciatyva.
Toks vietinės valdžios įsitraukimas gali net išspręsti problemą, kurią keli komentatoriai palietė: senoliai neturintys interneto. Nors ir įraše pats vilkijietis klausė apie kaimynus, ne visus tokia žinia gali pasiekti. O štai seniūnijos darbutojai turi informaciją tiek apie tokias iniciatyvas tiek apie pagalbos reikalaujančius gyventojus.
Šis atvejis parodė, kad net ir įtemptu, nerimo kupinu laikotarpiu socialiniai tinklai gali tapti ne tik ginčų ar pykčio erdve, bet ir vieta, kur išryškėja solidarumas. Vieno žmogaus sprendimas padėti kaimynams priminė paprastą, bet svarbią tiesą – bendruomeniškumas nepriklauso nuo institucijų ar projektų, jis prasideda nuo noro padėti šalia esančiam.
