Psichosomatikos požiūriu kūnas neserga atsitiktinai
Simptomas atsiranda tada, kai nervų sistema per ilgai lieka aktyvuota konfliktinės įtampos būsenoje. Kol smegenys fiksuoja pavojų, kūnas dirba išgyvenimo režimu, todėl atsistatymas tokiomis sąlygomis nevyksta.
Pirmas būtinas žingsnis yra nutraukti pavojaus signalą
Tai daroma per aiškią ir trumpą žinutę kūnui:
„Aš esu saugi. Konfliktas baigtas. Šiuo momentu grėsmės nėra.“
(Net jei dabar ne visai taip — žodis ir „įkalbės“, kaip jas vadinu aš, yra labai stiprus, nervų sistemą transformuojantis įrankis.)
Kai signalas nustoja kartotis, autonominė nervų sistema pradeda keisti režimą: kvėpavimas gilėja ir tampa ritmišku, širdies ritmas lėtėja, raumenų tonusas atsipalaiduoja.
Antras veiksnys yra kontrolė
Kontrolė yra tiesioginė simpatinės nervų sistemos aktyvacijos forma. Kol žmogus bando sukontroliuoti situaciją, kūnas yra įtampos būsenoje. Tam kartais pakanka vienos koncentruotos frazės, perduodančios kitokį sprendimą:
„Aš nebekontroliuoju, pasitikiu procesu ir paleidžiu viską savireguliacijai. Šiuo metu man nieko daryti nereikia.“
(Tai stipri atpalaiduojanti komanda, kuri, veikiant net 5 min., jau duoda pokytį.) Tiesiog leiskite sau bent kelias minutes nieko nebekontroliuoti…
Biologiškai tai reiškia — kovos režimas stabdomas, įsijungia atsistatymo procesai.
Trečias elementas yra vidinė kaltė
Psichosomatikoje kaltė palaiko konfliktą net tada, kai išorinis įvykis seniai pasibaigęs. Kūnui nėra skirtumo, ar pavojus realus, ar palaikomas prote mintimis. Veiksminga „įkalbė“ būtų:
„Aš nustoju save kaltinti už tai, ko tuo metu negalėjau pakeisti, suprasti, padaryti ar pasielgti kitaip.“
Kai kaltės emocija nutraukiama, nervų sistema išeina iš lėtinio streso būsenos.
Ketvirtas pasirinkimas yra kasdienio režimo keitimas
Ketvirtas pasirinkimas yra kasdienio režimo keitimas, kai jis yra tarsi niekada nesustojantis sunkiasvoris garvežys:
„Aš pereinu į ramų funkcionavimo režimą.“
Tai signalas organizmui mažinti kortizolio gamybą, atkurti miego ciklus, reguliuoti hormoninę ir imuninę veiklą.
Šios „įkalbės“ nėra afirmacijos ar mistiniai užkalbėjimai. Tai aiškios komandos nervų sistemai. Kartojamos reguliariai, ypač prieš miegą, jos nutraukia pasikartojančius streso impulsus ir leidžia kūnui (nors trumpam) pereiti iš išgyvenimo režimo į biologinį atsistatymą. Psichosomatikoje tai ir yra bazinė sąlyga, be kurios kiti metodai ilgai neveikia…
Kaip jums, kai tariate šias frazes?
Išlikite sveiki! Apkabinu, Lina
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
