Kūčia – ypatingas kosminis slenkstis, kai, dangus trumpam priartėja prie žemės
Kūčia Lietuvoje – tai ne tik pagoniškų tradicijų vakaras, bet ir ypatingas kosminis slenkstis, kai, kaip sakytų astrologai, dangus trumpam priartėja prie žemės. Tai metas, kai Saulė stovi pačiame tamsos dugne, o žmogaus siela ima ilgėtis šviesos, ramybės ir tikrumo. Ne veltui šis vakaras apipintas tylos, susikaupimo ir vidinės švaros jausmu – senoliai intuityviai jautė, kad Kūčių naktis yra labai stipri energetiškai, tinkama maldai, apmąstymams ir likimo ženklų skaitymui.
Kūčių naktį visas pasaulio vanduo tampa gyvuoju
Šią stebuklingą naktį visas pasaulio vanduo tampa gyvuoju (netikėkite, ką kalba šventikai – tikrai ne vynu pavirsta). Nesvarbu, kokioje pasaulio vietoje esate, galėsite džiaugtis gyvojo vandens efektu – jis net iš krano toks bėgs. Iki šios dienos nė vienas pasaulio mokslininkas negali pasakyti, kodėl taip įvyksta – mokslas šiai dienai gali tik nustatyti vandens virsmo faktą. Tad tikrai Kūčių vakarą verta prisipilti talpą to gyvojo vandens ir laikyti kokiame stikliniame ar keramikiniame inde, toliau nuo geležinių, elektrinių prietaisų ar daiktų. Vandenį piltis galima iki 26 dienos.
Kitas plačiai žinomas stebuklas – kalbantys gyvuliai
Manoma, kad šiuo metu žmogaus ir gyvūno sąmonė tampa vieniu, todėl galima suprasti, ką gyvūnai kalba. Šiuo stebuklingu metu žmogaus sąmonė susijungia ne tik su gyvūnų sąmone, bet ir su visa mus supančia gamta, augmenija, su visa ta, kame mes egzistuojame. Senoji mūsų religija ir mokė gyventi vienyje, harmonijoje su mus supančiu pasauliu. Teigiama, kad jei visus metus buvai geras gyvūnams, augalams, aplinkai, Kūčios naktį gali gauti vertingos informacijos, patarimo, apsaugojimo ar net išgydymo.
Kūčios stalas – tai savotiška visatos schema
Dvylika patiekalų simbolizuoja ne tik metų mėnesius, bet ir Zodiako ratą, kuriame kiekvienas ženklas neša savo žinią. Po staltiese dedamas šienas primena ryšį su Žeme, su protėviais, kurio šiandien taip dažnai nepaisome. Kūčių vakarą svarbu nepykti, nesipykti, neleisti rastis blogoms mintims – viskas, kas tą naktį gimsta širdyje, turi tendenciją augti visus ateinančius metus. Tai karmine prasme labai svarbus, jautrus laikas.
Patiekalai buvo paprasti, veganiniai – kaip indusai sako, nesmurtinis maistas. Aišku, tinka tik nesmurtinis, nes kitaip su gyvūnais ir gamta šventą naktį nesusišnekėsi. Tradiciškai būtinas patiekalas – aguonų pienas su Kūčios duona, dabar kepame kūčiukus, manau, dėl patogumo – gražiau dubenyje atrodo nei pritrupinti duonos gabalėliai. Būtinai – avižų kisielius. Šiais laikais verdamas spanguolių kisielius, bet tai visiškai skirtingi dalykai. Būtinai šiais metais panaudokite sėmenis ir kanapių sėklas – tai ne tik labai skanu, bet ir nerealiai sveika. Pažiūrėkite internete, kaip pasigaminti tikrą avižų kisielių ir kitus patiekalus iš sėmenų, kanapių ir t. t. Jei duona simbolizuoja sočius metus, avižų kisielius – sveikatą ir stiprybę.
Daug patiekalų su grybais, virdavo koldūnus su įvairiais įdarais. Na, apie maistą nerašysiu, nes šiais laikais receptų, kuriuos naudojo mūsų proproproseneliai, lengvai galima rasti internete. Dar buvo nuostabi tradicija ant stalo palikti maistą vėlėms, nes buvo tikima, kad jos ateina, grįžta į namus per Kūčias. Tad šeimai pavalgius visas maistas likdavo ant stalo su lėkštėmis ir taurėmis. Kituose kraštuose, žinau, indus išplaudavo ir vėl švarius padėdavo ant stalo.
Nuo senų laikų svečiai Kūčių vakarą buvo itin laukiami
Dar vienas nuo vaikystės įsimintinas prisiminimas – kad tėvai pasakojo, kaip vaikystėje laukdavo, jog kažkas netikėtai į svečius užeitų, nes tai reikštų labai sėkmingus metus. Kadangi visi savo namuose ruošdavo šventę, tai mano senelių, tėvų laikais netikėtas svečias galėjo būti tik elgeta. Jei toks ateidavo, sutikdavo kaip karalių ir kelias dienas net namuose migdydavo. Jei svečią esate pasikvietę, tai negalioja šis prietaras, bet gal kas druskos užeis pasiskolinti ar plaktuko – maža ką. Tai žinokite, jog tai geras ženklas.
Burtai Kūčių vakarą – ne žaidimas, o senoji intuicijos kalba
Žvilgsnis į dangų, klausymasis vėjo, batų metimas ar šiaudo traukimas – visa tai būdai pasikalbėti su likimu. Šią naktį ypač stipriai veikia Mėnulio energija, todėl sapnai tampa pranašiški, o moterų nuojauta – nepaprastai tiksli. Kūčia primena, kad žmogus nėra atskirtas darinys nuo kosmoso – mes visi esame didesnio plano dalis, ir tik sustoję, nurimę galime tai išgirsti, pajusti.
Ir dar – ši pagoniška tradicija išlikusi tik Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Kitos šalys, jei ir turėjo šią tradiciją, krikščionybei įsigalėjus ją pamiršo, ji buvo išguita iš žmonių atminties. Dabar Saulės sugrįžtuvės jau 600 metų tapatinamos su naująja religija. Net Kalėdas mes seniai tapatiname su krikščionybe, nors reikėtų prisiminti arba neužmiršti tos puikios šventės šaknų. Kas žino savo istoriją, turi dvasines istorines šaknis, tas turi istorijoje ateitį. Be šaknų mes tik malkos, o ne medžiai.
Būkime sveiki, laimingi. Tegul Gyvasis Vanduo nuplauna visus blogius, ligas, tegul mūsų gyvūnai duoda naudingų patarimų, tegul Vėjas pripučia tik geras žinias, Žemė Maitintoja neša sotį, o Saulelė Ugnelė šildo ir šviečia. Tegul Taika įsivyrauja visame Kosmose.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
