Numatytas pareigūnų ir pedagogų atlyginimų augimas
Ketvirtadienį Seimas priėmė 2026–2028 metų valstybės biudžetą, kuriame dėmesys sutelktas į gynybą, socialinę apsaugą ir infrastruktūrą. Už įstatymą balsavo 80 parlamentarų, prieš – 39, susilaikė 7. Kitais metais valstybės pajamos planuojamos 21,07 mlrd. eurų, įskaitant beveik 3,75 mlrd. eurų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas, o išlaidos sieks daugiau kaip 27,52 mlrd. eurų, todėl su tarptautine parama biudžeto deficitas sudarys 6,45 mlrd. eurų.
Didžiausias dėmesys skirtas gynybai – 5,38 proc. BVP arba beveik 4,8 mlrd. eurų. Lėšos bus naudojamos kariuomenės modernizavimui, naujos ginkluotės įsigijimui, karinės infrastruktūros plėtrai bei nacionalinės divizijos ir Vokietijos brigados įsikūrimui iki 2027 metų. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Siso teigimu, tokia politika būtina dėl geopolitinės situacijos ir ilgalaikės agresijos Ukrainoje[1].
Žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skiriama 1,06 mlrd. eurų. Minimali mėnesio alga didės 115 eurų iki 1 153 eurų, vidutinė senatvės pensija – 80–90 eurų, didės ir socialinės išmokos. Lėšos bus skirtos darbo užmokesčio didinimui, pensijų augimui ir socialiai pažeidžiamų grupių išmokoms.
Kartu augs ir valstybės skola
Infrastruktūros srityje numatyta 815,5 mln. eurų: 436,6 mln. eurų skiriama Kelių priežiūros ir plėtros programai, 178,8 mln. – Valstybiniam kelių fondui, 200,1 mln. – ES paramai. Papildomai 15 mln. eurų skirta melioracijos sistemų atnaujinimui. Biudžeto komiteto vadovas pažymėjo, kad infrastruktūra reikalauja skubių investicijų, nes daugiau nei 100 tiltų yra uždaryta dėl prastos būklės.
Vertindamas padidėjusią valstybės skolą, Algirdas Sysas pabrėžė, kad nors skola didėja iki 45 proc. BVP, ji išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje, o tokia politika leidžia Lietuvai savarankiškai stiprinti gynybą ir vykdyti investicijas.
Paaiškėjo, kiek kitąmet augs pensijos ir išmokos
2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės beveik 12 proc. – nuo dabartinių 670–680 eurų iki 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 810 eurų. Tam skiriama 615 mln. eurų pensijų bendrojo ir individualiojo dalių indeksavimui, papildomai numatyta 90 mln. eurų individualios pensijos dalies pakėlimui. Ligos išmokos planuojamos 642,7 mln. eurų, motinystės – 488 mln. eurų, nedarbo – 521,4 mln. eurų, o nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms – daugiau nei 50 mln. eurų.
Taip pat augs viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis – 12,6 euro iki 1 798 eurų, paveikiantis daugiau nei 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojus, pareigūnus, kariuomenės personalą ir teisėjus. Šis pokytis leis užtikrinti atlyginimų kilimą viešojo sektoriaus darbuotojams ir papildomai stiprins socialinę apsaugą šalies gyventojams.
Posėdyje – barškučiai, buratino nosis ir aimanos
Tačiau ne viskas ketvirtadienio rytą prasidėjo sklandžiai. Seimo posėdis dėl kitų metų biudžeto greitai virto emocijų arena. Nuo pradžių konservatoriai ir opozicija keitėsi aštriomis replikomis, drausmino vieni kitus ir demonstravo gestus, dėl kurių teko įsikišti pirmininkui Juozui Olekui.
Diskusijas įkaitino Jurgio Razmos pasisakymas apie „Nemuno aušros“ įtaką socialdemokratams. Į tai aštriai sureagavo Remigijus Žemaitaitis, sakydamas, kad „kai Nemuno Aušra groja, Ingrida Šimonytė dainuoja iš paskos“. Jo pasisakymą lydėjo triukšmas ir tarškynės, bet politikas išlaikė toną ir kritikavo Liberalų Sąjūdį.
Įtampa nenuslūgo. Simonas Gentvilas demonstravo „Buratino nosį“, tarsi kaltindamas R. Žemaitaitį melu, o pirmininkas įspėjo apie netinkamus gestus. Vytautas Juozapaitis ir Audrius Petrošius įnešė naujų aštrių komentarų apie „bolševikų marą“ ir Karolio Neimanto dingimą iš tvarkos pristatymo. R. Žemaitaitis nuramino, kad Neimantas yra komandiruotėje, o pasiūlymai atidėti dėl techninių priežasčių. Posėdis parodė, kad biudžeto svarstymas tapo ne tik dokumento aptarimu, bet ir tikru politinių stovyklų susidūrimu, kupinu asmeninių konfliktų ir emocijų.
