Didžiausia biudžeto pyrago dalis – įmokos iš pensijų socialinio draudimo
Antradienį Seimas patvirtino 2026 metų „Sodros“ biudžetą, kuris žada solidų pajamų augimą ir pensijų kilimą: kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos sieks 10,252 mlrd. eurų, o išlaidos – 8,789 mlrd. eurų, todėl biudžetas bus subalansuotas su 1,463 mlrd. eurų pertekliumi.
Už įstatymą (projektas Nr. XVP-861(2)) balsavo 81 Seimo narys, 14 susilaikė. Pajamų augimą lemia prognozuojamas darbo užmokesčio fondo didėjimas, didesni valstybės asignavimai bendrajai pensijos daliai kompensuoti ir grįžtančių pensijų kaupimo dalyvių įmokos[1].
Didžiausią biudžeto pajamų dalį sudarys pensijų socialinio draudimo įmokos – daugiau kaip 3,611 mlrd. eurų. Kitos įmokos: ligos socialiniam draudimui – 807,2 mln. eurų, motinystės – 730,9 mln. eurų, nedarbo – 526,1 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui – 64,1 mln. eurų, savanoriškojo socialinio draudimo – 4 mln. eurų. Asignavimai iš valstybės biudžeto sudarys 3,825 mlrd. eurų.

Bendros „Sodros“ išlaidos sieks beveik milijardą eurų
Kitąmet „Sodros“ išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 m., didžiausią dalį – 78,9 proc. – sudarys pensijos, planuojama skirti 6,931 mlrd. eurų (12,6 proc. daugiau nei šiemet). Ligos išmokoms numatyta apie 642,7 mln. eurų, motinystės – 488 mln. eurų, nedarbo – 521,4 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms – daugiau kaip 50 mln. eurų.
Vidutiniškai 2026 m. senatvės pensininkų bus 640 tūkst., jų skaičius padidės 1,11 proc. Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.), pagal kurį bus indeksuojamos bendroji ir individualioji pensijų dalys, tam skiriant 615 mln. eurų.
Papildomai numatyta 90 mln. eurų individualios pensijos dalies indeksavimui. Vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų (12 proc.) ir sieks 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 90 eurų (12,5 proc.), pasieks 810 eurų.
Augs ir pareiginės bazinės algos dydis
Taip pat buvo patvirtintas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio didinimas – nuo kitų metų jis augs 12,60 euro ir sieks 1 798 eurus, pagal kurį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis. Šis pokytis palies daugiau nei 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojus, pareigūnus, politikus, teisėjus ir karius[2].
Įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2027 m. bazinis dydis bus nustatomas pagal nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą mechanizmą, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją, minimaliosios mėnesio algos pokyčius ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio kitimą. Jei susitarimo nebus pasiekta, galutinį sprendimą priims Seimas, remdamasis Vyriausybės siūlymu.
Preliminariais skaičiavimais, bazinio dydžio didinimui 12,6 eurų iš valstybės biudžeto prireiks apie 48,9 mln. eurų per metus.
Seimas leido Gynybos fondo lėšas keliams ir kariniam mobilumui
Parlamentas taip pat sutiko, kad Valstybės gynybos fondo lėšos ir toliau galės būti naudojamos karinio mobilumo projektams, nors sprendimas sulaukė opozicijos kritikos. Už pataisas balsavo 71 parlamentaras, vienas buvo prieš, o 30 susilaikė. Pagal naują reguliavimą fondas, kurio kitąmet dydis sieks 700 mln. eurų – dalis bendrų 4,8 mlrd. eurų gynybos asignavimų (5,38 proc. BVP) – galės finansuoti tiek karinio mobilumo, tiek transporto ir kelių infrastruktūros projektus po bankų solidarumo įnašo panaikinimo[3].
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl lėšų paskirstymo priims Vyriausybė, kuri turės „egzaminą“, ar pinigai tikrai atiteks gynybai. Tačiau opozicija, ypač konservatoriai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas, įspėja, kad fondas gali virsti „asfaltavimo fondu“, nes transporto projektai, kaip „Via Baltica“, Krunos tiltelis ar tiltas per Nerį, gali būti pateisinami kaip gynybos išlaidos, nors iš tiesų neatitinka tiesioginių gynybos tikslų.
Liberalas Simonas Gentvilas pridūrė, kad tokia praktika gali leisti lėšas nukreipti į nekarinius savivaldybių projektus, „permesti į trinkeles“ ar panašiai. Pasikeitusi NATO metodika leidžia į gynybos finansavimo dalį įtraukti ir tiesiogiai su gynyba nesusijusias išlaidas, pavyzdžiui, karinio mobilumo projektus ar civilinės saugos asignavimus, suteikdama Vyriausybei daugiau lankstumo interpretuoti fondo panaudojimą.