Skolininkai renkasi dirbti šešėlyje?
Per pastaruosius metus Lietuvos gyventojų bendros skolos išaugo 92 mln. eurų ir šiuo metu siekia 3,659 mlrd. eurų, tačiau jų pasiskirstymas savivaldybėse labai nevienodas – skirtumai siekia 3–4 kartus, o daugiausiai pradelstų skolų susikaupė rečiau apgyvendintuose pasienio regionuose, ypač šalia Rusijos ir Baltarusijos, rodo Lietuvos antstolių rūmų (LAR) sudaromas skolų žemėlapis.
Vidutinė antstolių išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru, iki 2 778 eurų, o „skolų atostogų“ priemonė esą neskatina sisteminių pokyčių: legaliai dirbančių skolininkų skaičius sumažėjo 1,8 %, o skolų grąžinimo lėtėjimas mažina išieškojimo efektyvumą – per 10 šių metų mėnesių užbaigta 168,3 tūkst. vykdomųjų bylų, tai 12,2 % mažiau nei pernai, o sėkmingai įvykdytų bylų suma sumažėjo 10,8 %[1].
Bene didžiausia problema – alimentų skolos, kurios, nors procesų skaičius sumažėjo beveik 4 %, išaugo beveik 28 mln. eurų (19,3 %) ir siekia 204,5 mln. eurų. Daug skolininkų sąmoningai slepia pajamas ar dirba neoficialiai, kad išvengtų vaikų išlaikymo prievolės, o valstybės mokamos kompensacijos vaikams, negaunantiems pilno alimentų dydžio, kasmet viršija 20 mln. eurų.
Šalies pakraščiuose – skolų daugiau, išieškojimas sudėtingesnis
Daugiausiai išieškomų skolų tenka Pagėgių (847 bylos tūkstančiui gyventojų), Varėnos (722 bylos) ir Radviliškio (700 bylos) savivaldybėms, kurios yra pasienio zonose su paplitusia šešėline ekonomika, todėl skolų išieškojimas sunkesnis, o mažiausiai skolų fiksuojama Birštono (238,5 bylos), Palangos (251,2 bylos) ir Utenos (268 bylos) savivaldybėse, kur stabilesnės socialinės ir ekonominės sąlygos bei atsakingesnis požiūris į skolas.
Bendras pradelstų skolų skaičius per metus padidėjo tik 0,6 %, tačiau vidutinė alimentų skola išaugo 1064 eurais, tuo tarpu vidutinė kita piniginė skola sumažėjo 484 eurais. Skolų žemėlapis sudarytas pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
Siūloma pasinaudoti galimybe kurį laiką nedengti skolų
Lietuvoje veikia programa „Skolų atostogos“, leidžianti iki 6 mėnesių dirbti be skolų išskaitymų. Ja gali pasinaudoti žmonės, kurie bent pusmetį nedirbo ir yra registruoti Užimtumo tarnyboje, nepriklausomai nuo skolos tipo. Per penkerius metus pasinaudoti galima ne daugiau kaip du kartus.
Per programos veikimo laikotarpį pasinaudojo 395 asmenys, o 60 % tęsia darbą pasibaigus „skolų atostogoms“. Antstoliai laikinai nesiima išskaitų, palūkanos kaupiasi, o socialinė parama gali tęstis iki 12 mėnesių. Teikiama nemokama teisinė ir psichologinė pagalba.
Skolos Lietuvoje ypač didelės pasienio regionuose, kur pradelstų skolų tūkstančiui gyventojų tenka 690–900, kurortiniuose miesteliuose – apie 240–280. Vaikų išlaikymo skolos dažniausiai Kelmės, Raseinių ir Pagėgių rajonuose, daugiausia skolingi – Biržų rajonas, Kalvarija, Pagėgiai.
2025 m. pirmą pusmetį kreditoriams grąžinta 149,4 mln. €, 22,3 mln. € mažiau nei 2024 m. Oficialiai dirba tik 17 % skolininkų, 63 % neturi deklaruotų pajamų. „Skolų atostogos“ padeda stabilizuoti finansus, grįžti į darbą ir planuoti ateitį.
Nemokantiems alimentų – griežtesnės bausmės
Nuo 2026 metų sausio maksimali vaiko išlaikymo išmoka Lietuvoje padidės nuo 126 iki 175 eurų per mėnesį. Gavėjams nereikės teikti papildomų prašymų – išmokos bus perskaičiuojamos automatiškai. „Sodra“ dengs tą dalį, kurios nevykdo vienas iš tėvų, o nevykdančių teismo sprendimų tėvų skolos bus išieškomos priverstinai.
Šiuo metu išmokas gauna apie 17 tūkst. gyventojų, vidutiniškai – 121 eurą per mėnesį. Padidinus išmokas, valstybė papildomai skirs apie 10,7 mln. eurų kasmet, o 2026 m. biudžete tam numatyta 25 mln. eurų. Visuomenės nuomonės skiriasi – vieni abejoja, ar išmokos pasieks vaiką, jei tėvai nemokės alimentų, kiti siūlo griežtinti įstatymus.
Lietuvoje šiuo metu skolos už vaiko išlaikymą siekia apie 180 mln. eurų. Išmoka mokama tik tiems vaikams, kurie negauna alimentų, o neteisingai gautos sumos turi būti grąžintos.
