Klaipėdoje iš motinos paimtas naujagimis grįžo į šeimą
Šią savaitę visa Lietuva gyveno iš Klaipėdos ligoninėje gimdžiusios moters atimto vos kelių dienų naujagimio drama. Laimei, viskas baigėsi laimingai ir kūdikis buvo sugrąžintas į šeimą[1]. Incidentas kilo po to, kai ligoninėje, esą kilus konfliktui su medikais ir motinai nesutinkant bendradarbiauti, Vaiko teisių tarnyba laikinai perkėlė kūdikį į globą, o prie palatos durų stovėjo policijos pareigūnai.
Tėvai teigė negavę aiškių dokumentų ar paaiškinimų, kas lėmė tokį sprendimą, o viešai paviešinti vaizdo įrašai sukėlė didelį pasipiktinimą.
Po kelių dienų intensyvių derybų ir bendradarbiavimo su šeima, Vaiko teisių tarnyba grąžino kūdikį į namus, žadėdama užtikrinti tolesnę šeimos paramą ir peržiūrėti specialistų veiksmus, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų.
Paaiškėjo, kad tarnybų paimtas naujagimis gimė neišnešiotas ir vos gimęs buvo perkeltas į reanimacijos skyrių – jam buvo reikalinga nuolatinė medikų priežiūra.
Seimas svarsto LRT finansavimo įšaldymą, daugiau lėšų kultūrai ir kovą su dezinformacija
Seime ir Vyriausybėje šiuo metu sprendžiami du svarbūs visuomenės informavimo ir finansavimo klausimus: R. Žemaitaitis siūlo trejus metus įšaldyti LRT finansavimą, o socialdemokratų siūlymu atsilaisvinusios lėšos būtų nukreiptos į kultūros sektorių.
Tuo tarpu finansų ministras K. Vaitiekūnas taip pat paragino peržiūrėti LRT finansavimo modelį ir svarsto biudžeto asignavimų siejimą su BVP, kad sumažėtų priklausomybė nuo mokesčių šuolių, o tuo pačiu Vyriausybė, gavusi Valstybės kontrolės pastabas dėl LRT programų pirkimų, sudaro darbo grupę procesams peržiūrėti ir patobulinti, siekiant skaidrumo ir aiškumo.
Parlamente taip pat buvo pristatytas naujas įstatymų paketas, kriminalizuojantis dezinformacijos kūrimą ir skleidimą, suteikiantį valstybės institucijoms teisę reaguoti į pavojingą turinį internete, įpareigojant socialines platformas bendradarbiauti ir šalinti žalingą informaciją, taip stiprinant Lietuvos nacionalinę informacinę gynybą.
Lietuva švelnina pasienio kontrolę, Lenkija atveria punktus – skirtinga politika prieš Baltarusiją
Tuo tarpu Lietuva ir Lenkija priima sprendimus pasienio su Baltarusija valdymo klausimu: Lietuva panaikino griežtus sienos kirtimo apribojimus, grįždama prie anksčiau galiojusių švelnesnių taisyklių, tačiau išlaikė galimybes operatyviai riboti judėjimą dėl nacionalinio saugumo priežasčių, tuo tarpu Lenkija atidarė du ilgą laiką neveikusius pasienio punktus, siekdama atgaivinti regionų ekonomiką ir užtikrinti tranzitą, tačiau tik po sustiprintos sienos apsaugos ir rizikų vertinimo.
Lietuvos sprendimas sulaukė kritikos iš verslo, skelbiančio apie nuostolius ir galimas protesto akcijas, o Lenkijos sprendimas priimtas bendradarbiaujant su vietos valdžia ir verslininkais, vertinant ekonominę naudą bei saugumo užtikrinimą.
Tuo tarpu I. Ruginienė pareiškė, kad Lietuva nekompensuos vežėjų dėl uždarytos sienos patirtų nuostolių, nes problema kilo dėl Baltarusijos sprendimų, o ne Lietuvos veiksmų. Vežėjai tuo metu skaičiuoja jau patirtus milijoninius mokesčius – dalis jų teigia per savaitę sumokėję apie 5 mln. eurų už priverstinį stovėjimą.
Orbanas kritikuoja ES paramos Ukrainai politiką, Tuskas pabrėžia platesnę Ukrainos savigynos teisę
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pateikė priešingas pozicijas dėl Europos Sąjungos paramos Ukrainai: Orbanas teigia, kad finansinė parama tapo ekonomine našta ES šalims ir karo baigtis jau aiški, ragindamas ieškoti realistiškos taikos su Rusija ir sustiprinti Europos savarankiškumą.
Tuo tarpu Tuskas pabrėžia Ukrainos teisę gintis nuo agresoriaus visoje Europoje, įskaitant smūgius Rusijos infrastruktūrai, ir įspėja, kad ekonominės priemonės vienos nepakanka – svarbus ir Vakarų ryžtas bei pasirengimas ilgai kovoti, o tokie D. Tusko pareiškimai sukėlė Maskvos pasipiktinimą bei grėsmę diplomatinei įtampai Europoje.
Fico griežtai prieš ES planus: Slovakija nepriims sprendimų, kurie didintų karo Ukrainoje išlaidas
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico griežtai kritikuoja Europos Sąjungos sprendimus dėl rusiškų dujų draudimo ir įšaldyto Rusijos turto naudojimo Ukrainos finansavimui, pabrėždamas nacionalinių interesų, energetinio saugumo ir ekonominio stabilumo svarbą.
Po anksčiau pasiektų Briuselio pažadų dėl energijos diversifikavimo ir valstybės pagalbos derinimo, kurių įgyvendinimas, jo teigimu, stringa, Bratislava svarsto teisinius veiksmus prieš Europos Komisiją. Be to, Fico kategoriškai atsisako prisidėti prie schemų, kurios finansuotų karinius veiksmus Ukrainoje, laikydamas jas konflikto tęstinumo skatinimu, ir ragina sprendimus daryti palaipsniui, remiantis aiškiais ir įvykdomais susitarimais.
Fico pabrėžia, kad Slovakija gins savo pramonę, darbo vietas ir namų ūkių gerovę, vengdama sprendimų, galinčių pakenkti šalies suverenitetui ir ekonomikai.
Korupcijos skandalas: Orbanas ir Salvini kritikuoja Ukrainos valdžią, Zelenskis žada skaidrumą
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Italijos vicepremjeras Matteo Salvini viešai kritikavo Ukrainos valdžią dėl naujo, apie 100 mln. JAV dolerių vertės korupcijos skandalo energetikos sektoriuje, kuris atskleidė giliai įsišaknijusius kyšininkavimo tinklus ir paskatino dviejų ministrų atsistatydinimus. Orbanas pareiškė, kad Vengrija neperves lėšų Ukrainai be aiškios kontrolės, o Salvini ragina peržiūrėti karinę paramą, nes dalis pinigų gali „maitinti korupciją“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo visišką skaidrumą ir teisėsaugos kontrolę, o Kijevas pabrėžia, kad kovos su korupcija priemonės neturi sustabdyti tarptautinės paramos.
Tuo metu Italijos vyriausybės linija išlieka paramos tęstinumas, įskaitant naujus karinės ir energetinės pagalbos paketus, o Europos sostinės stebi, kaip šis skandalas paveiks finansų valdymą ir V. Zelenskio autoritetą.
