Ruginienė: Lietuva negali kontroliuoti sprendimų, priimamų kaimyninėje valstybėje
Trečiadienį Vyriausybė reagavo į susiklosčiusią situaciją su Lietuvos vežėjais, kurie užstrigo Baltarusijoje, tačiau premjerė Inga Ruginienė aiškiai pabrėžė, kad dėl patirtų nuostolių kompensacijų nebus. Pasak jos, šios problemos priežastis slypi ne Lietuvoje, o Baltarusijos administraciniuose sprendimuose, kai vežėjai buvo nukreipti į specializuotas aikšteles ir negalėjo laisvai judėti.
Lietuvos pusė savo ruožtu reagavo operatyviai: atvėrė pasienio punktus, kad įstrigęs turtas galėtų grįžti atgal, tačiau Baltarusija pasirinko kitokį veiksmų planą, todėl dalis krovinių liko įstrigę.
Premjerė taip pat vengė detaliai viešinti derybų su Baltarusija eigą, pabrėždama, kad yra dalykų, kuriuos viešai pasakyti negalima. Vis dėlto ji akcentavo, kad Lietuva siekia palengvinti vežėjų padėtį tiek, kiek tai įmanoma, tačiau valstybė negali kontroliuoti sprendimų, priimamų kaimyninėje šalyje.
„Nesvarstome kompensacijų klausimo ir taip, tai yra sudėtinga, komplikuota valstybė, dėl kurios ne vieną kartą buvo perspėti vežėjai, kad kirto sieną tiek Baltarusijos, tiek Rusijos, gali būti įvairių netikėtų tų šalių sprendimų, su kuriais gali susidurti mūsų verslai, keliaujantys per šitas šalis.“ – kalbėjo premjerė I. Ruginienė.
I. Ruginienė taip pat akcentavo, kad Vyriausybė, iškart matydama prie sienos besikaupiančius sunkvežimius, iš karto signalizavusi, jog Lietuvos pusė bus atidaryta ir bus sudarytos galimybės atgal sugrįžti pas Lietuvos vežėjus užstrigusiam turtui.
Smūgis vežėjams: už kiekvieną transporto priemonę – po 120 eurų per parą
Tuo tarpu Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija LINAVA pasveikino tokį Vyriausybės sprendimą atnaujinti darbą Lietuvos–Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose, pabrėždama, kad tai rodo sektoriaus problemų pripažinimą ir konstruktyvių diskusijų su institucijomis naudą[1].
Tačiau asociacija ypač akcentuoja vežėjams tenkančią papildomą finansinę naštą – Baltarusijos nustatytą 120 eurų mokestį per parą už kiekvieną transporto priemonę, kuris gali smarkiai paveikti įmonių biudžetus, ypač šventiniu laikotarpiu, kai logistikos srautai didėja.
LINAVA paragino spręsti šį klausimą neatidėliojant ir užtikrinti aiškią mechanizmų tvarką, kaip vežėjai galės susitvarkyti su šia finansine našta arba siekti, kad Baltarusijos pusė mokestį panaikintų ar sumažintų. Asociacijos teigimu, tik operatyvus šio klausimo sprendimas padės išvengti papildomų nuostolių ir užtikrinti stabilų transporto sektoriaus darbą intensyviu metų laikotarpiu.
Skaičiuoja režimui sumokėtus 5 mln. eurų vos per savaitę
Tuo tarpu LINAVA viceprezidentas O. Tarasovas skaičiavo, kad vien per savaitę vežėjai jau sumokėjo apie 5 mln. eurų stovėjimo mokesčių specializuotose aikštelėse, nes kiekvienas vilkikas per parą kainuoja apie 100 eurų. Jei transporto priemonės prastovėtų mėnesį, išlaidos vienam vilkikui galėtų siekti apie 3 tūkst. eurų[2].
Šie nuostoliai tiesiogiai paveikia įmonių finansus, nes be stovėjimo mokesčių reikia padengti ir vairuotojų atlyginimus bei kitas veiklos sąnaudas. Dėl pasienio punktų uždarymo ir vilkikų įstrigimo transporto srautai sutriko, todėl vežėjai patiria tiek tiesioginę finansinę žalą, tiek praranda galimybes efektyviai vykdyti įsipareigojimus klientams ir užtikrinti logistikos grandinės sklandumą.
Ruginienė ir Kondratovičius: „Reikėjo pasiruošti iš anksto“
Tuo tarpu praėjusios savaitės pabaigoje tiek premjerė I. Ruginienė, tiek vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius pareiškė, kad vežėjai, vykdami į priešiškas Lietuvai valstybes, turi atsakingai vertinti galimas rizikas ir pasiruošti trikdžiams.
V. Kondratovičius pabrėžė, kad Lietuvos pusė vilkikų nesulaiko, todėl protestai Lietuvoje simboliškai nesprendžia problemos, ir netgi paragino vežėjus, jei ketina protestuoti, tai daryti Baltarusijoje, kur jų veiksmai galėtų turėti realų poveikį Minsko sprendimams.
Savo ruožtu I. Ruginienė pabrėžė, kad tik protestai prieš Baltarusijos režimą būtų tikslingi, o planuojami protestai ir kelių blokados Lietuvoje yra perdėti. Ji priminė, kad transporto įmonės turėjo iš anksto įvertinti galimas rizikas ir turėti alternatyvius veiksmų planus.
