Slovakija meta iššūkį dujų draudimui, R. Fico reikalauja laikytis pažadų
Lapkričio 20 dieną po Ministrų kabineto posėdžio Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pavedė ekonomikos, užsienio reikalų ir teisingumo ministrams parengti Europos Sąjungos sprendimo analizę. „Šis sprendimas mums daro milžinišką žalą, ir jūs žinote, kad mes už jį nebalsavome“, pasakė R. Fico.
Jis pridūrė, kad Vyriausybė nori įvertinti Europos Komisijos prisiimtus įsipareigojimus, kurie, kaip jis teigia, turėjo „bent kažkiek“ padėti Slovakijai, ir nustatyti, ar šie įsipareigojimai įgyvendinami. Premjeras taip pat paskelbė, jog kitą savaitę Vyriausybėje bus svarstomas dokumentas dėl galimybės kreiptis į teismą:
„Bus dokumentas, kurį Vyriausybė svarstys kitą savaitę, jame svarstysime galimybę pateikti ieškinį“. R. Fico laikosi nuostatos, kad nacionaliniai interesai ir energetinis saugumas turi būti saugomi, o sprendimai, darantys didelę įtaką kainoms, pramonei ir namų ūkiams, privalo būti paremti aiškiais, įvykdomais susitarimais[1].
Bratislava primena anksčiau duotus Briuselio pažadus, kurie atvėrė kelią kompromisui dėl sankcijų
Liepos mėnesį R. Fico kelioms savaitėms sustabdė aštuonioliktą sankcijų paketą, kritiškai įvertinęs planą iki 2028 metų sausio 1 dienos nutraukti rusiškų dujų tiekimą. Veto jis atšaukė, kai Europos Komisija įsipareigojo padėti energijos išteklių diversifikavimui, spartinti valstybės pagalbos derinimus ir sukurti darbo grupę Slovakijos perėjimui prižiūrėti.
Dabar Bratislava teigia, kad šie įsipareigojimai nėra įgyvendinami taip, kaip sutarta. „Labai daug kas priklausys nuo to, kaip Europos Komisija įvykdys savo įsipareigojimus Slovakijai, kurie buvo duoti ir pasirašyti tiesiogiai Europos Komisijos pirmininkės“, pareiškė R. Fico.
Premjeras be to kelia klausimus dėl planų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą paramai Ukrainai, pabrėždamas „teisinius neaiškumus“ ir galimą atsakomąjį turto nusavinimą. Slovakija kartu su Vengrija išlieka labiausiai nuo rusiškų dujų priklausomos sostinės, todėl, R. Fico nuomone, sprendimai turi būti realistiški, palaipsniški ir saugantys ekonominį stabilumą[2].
Sąjungininkai kritiškai vertina Briuselio sprendimą, o ginčas gali persikelti į Europos Teisingumo Teismą
Vengrija pasirinko dar griežtesnį kelią. Ministras pirmininkas Viktoras Orbánas paskelbė, kad Vengrija kreipsis į Europos Teisingumo Teismą, pavadinęs Komisijos veiksmus „neteisėtais“ ir politiškai motyvuotais. Užsienio reikalų ministras Péter Szijjártó dujų draudimą įvardijo kaip „precedento neturintį skandalą“ ir pridūrė, jog Vengrija „nepriims to, kad Briuselis priimtų sprendimus virš nacionalinių interesų“.
Bratislava ir Budapeštas argumentuoja, kad skubotas nutraukimas kelia riziką energijos tiekimo saugumui ir kainų šuoliams, todėl būtini aiškūs pereinamieji sprendimai, realios alternatyvos bei pagarba sutartiems įsipareigojimams. R. Fico pabrėžia, kad Slovakija siekia išsaugoti suverenitetą energetikos politikoje, o ginčus ketina spręsti teisiniais ir politiniais instrumentais, siekdamas apginti šalies pramonę, darbo vietas ir namų ūkių gerovę.
