Vicepremjeras sieja paramos rizikas su Kijeve kilusiu korupcijos skandalu ir ragina ieškoti kelio link derybų
Italijos vicepremjeras Matteo Salvini penktadienį pareiškė, kad tolesnė karinė parama Ukrainai nepadės užbaigti karo su Rusija ir gali „maitinti korupciją“. Jis rėmėsi Kyjive kilusiu korupcijos tyrimu energetikos sektoriuje, po kurio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paragino atleisti du ministrus, susijusius su, kaip teigiama, 100 mln. JAV dolerių vertės schema.
„Man atrodo, kad kyla korupcijos skandalai, kurie liečia ir Ukrainos vyriausybę, todėl nenorėčiau, kad Italijos dirbančiųjų ir pensininkų pinigai būtų naudojami tolesnei korupcijai maitinti“, – sakė M. Salvinis, kaip jį citavo naujienų agentūra NSA.
„Nemanau, kad siųsdami daugiau ginklų išspręsime problemą. Man atrodo, kad tai, kas vyko pastarosiomis valandomis, Rusijos pajėgoms žengiant į priekį, rodo, jog visų interesas, pirmiausia Ukrainos, yra sustabdyti karą“, – pridūrė jis.
Vėliau kalbėdamas Neapolio uoste, M. Salvinis pabrėžė, kad „sprendimo kelias“ yra dialogas, „kaip nurodė Šventasis Tėvas ir Donaldas Trumpas: pasodinti V. Zelenskį ir Vladimirą Putiną prie vieno stalo ir nutildyti ginklus“. Nors M. Salvinis iki šiol rėmė premjerės Giorgios Meloni sprendimą teikti karinę paramą Kyjivui, jis vengia tiesiogiai kritikuoti Rusijos prezidentą V. Putiną.
Romos pozicija nesikeičia: gynybos ministras ir URM vadovas patvirtina naują paketą ir humanitarinę energetinę pagalbą
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto, lankydamasis Berlyne, griežtai nepritarė vicepremjero žodžiams. Jo teigimu, „būtų absurdiška“ nustoti padėti Ukrainai. „Aš suprantu Matteo Salvini nuogąstavimus, bet aš nevertinu šalies pagal du korumpuotus asmenis“, – sakė G. Crosetto ANSA agentūrai ir pridūrė: „Mes stengiamės padėti civiliams, kurie kenčia nuo 93 procentų rusiškų atakų.“ Ministras pabrėžė, kad karas tęsiasi „dėl V. Putino valios plėstis“, o europiečiai nuo pirmos dienos suvokė, kad tai – agresija prieš Ukrainos gyventojus.
Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pranešė, kad Italija netrukus pasirašys jau 12-ąjį karinės paramos Ukrainai paketą. Jis taip pat patvirtino Romos įsipareigojimą padėti Ukrainai įveikti žiemos energetinę krizę siunčiant elektros generatorius ir atstatymo įrangą.
Pasak A. Tajani, Italija energetiniam atsparumui jau skyrė per 100 mln. eurų – nuo paramos iki lengvatinių kreditų elektros sistemos atstatymui, žaliosios pertvarkos projektams ir kritinės infrastruktūros apsaugai. Ankstesniuose paketuose daugiausia dėmesio skirta oro gynybai – sričiai, kuri laikoma kritiška civilių ir infrastruktūros apsaugai.
Roma kol kas neprisijungė prie NATO koordinuojamos iniciatyvos įsigyti JAV ginkluotę Ukrainai; vyriausybės viduje, kaip nurodė šaltiniai, klausimas tebėra svarstomas. Tuo pat metu Prezidento sušauktame Aukščiausiosios gynybos tarybos posėdyje artimiausiomis dienomis planuojama aptarti konfliktų eigą, taikos iniciatyvas ir hibridines grėsmes, įskaitant jų poveikį Italijos ir ES saugumui.
Italijoje aštrėja diskusija ir kvestionuojamos ilgalaikės paramos Ukrainai strategijos
M. Salvinis, vadovaujantis dešiniajam „Lega“ judėjimui, dar iki 2022 metų invazijos buvo siejamas su Rusija dėl savo ryšių. Jo pastaroji retorika rodo augantį spaudimą vidaus politikoje: viena pusė ragina „užbaigti karą“ ir riboti ginkluotės tiekimą, kita pusė akcentuoja pareigą remti Ukrainos apsigynimą ir civilių apsaugą bei atsispirti agresijai.
Vyriausybės daugumos viduje skirtumai išryškėja tarp M. Salvinio abejonės dėl tolesnių paramos siuntų ir G. Meloni kabineto linijos, kurią viešai palaiko G. Crosetto ir A. Tajani. Pastarieji pabrėžia, kad paramos tikslas – atgrasyti agresorių, stiprinti Ukrainos oro gynybą ir padėti gyventojams žiemą, o korupcijos tyrimus Kyjive turi spręsti Ukrainos institucijos, nebaudžiant visos šalies.
Artimiausi sprendimai Romoje – dėl naujojo paketo, generatorių tiekimo ir dalyvavimo tarptautinėse pirkimų schemose – parodys, ar Italija išlaikys dabartinį kursą. Tuo pat metu Kyjive tęsiami tyrimai ir galimi vyriausybės pokyčiai kursto diskusiją, kiek ir kaip donorai turėtų sieti pagalbą su skaidrumo garantijomis, neatsitraukiant nuo civilių apsaugos ir Ukrainos gynybos poreikių.
