Šalies gatvėse daugėja elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių
Vienkartinis automobilių registracijos mokestis, dar vadinamas „taršos mokesčiu“, Lietuvoje taikomas lengvosioms ir lengvųjų krovininių transporto priemonėms, kurių CO₂ išmetimų kiekis viršija 130 g/km. Mokestį reikia sumokėti pirmą kartą registruojant automobilį Lietuvoje arba keičiant valdytojo teisinę padėtį. Jo tikslas – skatinti mažiau taršių transporto priemonių naudojimą ir sudaryti ekonominį paskatinimą atnaujinti automobilių parką.
Visas surinktas mokestis pervedamas į valstybės biudžetą, tačiau nepaisant augančių sumų, parko struktūra iš esmės keičiasi nedaug[1].
Pagal viešus duomenis, 2024 metais registracijos mokesčiu į biudžetą surinkta daugiau nei 37 milijonai eurų, o 2023 metais – apie 36,6 milijono eurų. Vidutinė mokamo mokesčio suma laikui bėgant didėjo: 2022 m. – apie 102,85 eurų, 2023 m. – 119,79 eurų, o 2024 m. – 114,07 eurų. 2025 metų sausį mokestis indeksuotas – priklausomai nuo automobilio, jis padidėjo nuo 0,38 iki 15,12 eurų. Pavyzdžiui, benzinu varomo automobilio su 141 g/km CO₂ emisija 2024 m. mokestis buvo 40,98 eurų, o 2025 m. – 41,82 eurų.
Vairuotojui tai reiškia, kad įsigyjant automobilį, kurio emisija viršija 130 g/km, teks sumokėti papildomą mokestį, priklausomai nuo degalų rūšies ir CO₂ kiekio. Nors mokestis yra vienkartinis, kasmetinė eksploatacija vis tiek generuoja papildomas išlaidas, tokias kaip degalai ar draudimas.
Nepaisant mokesčio, Lietuvos automobilių parkas sensta, o jo poveikis vairuotojų pasirinkimams nėra toks stiprus, kad reikšmingai skatintų rinktis mažiau taršius automobilius. Ateityje galimi mokesčio dydžio ir modelio pakeitimai, įskaitant metinį mokestį, kuris labiau skatintų taršos mažinimą.
Kaina už automobilį – tik pradžia: papildomos išlaidos gali nustebinti
Tačiau įsigijus automobilį, pirkimo kaina – tik pradžia išlaidų. Reikia skaičiuoti registracijos ir taršos mokestį, draudimą, techninę apžiūrą, padangų keitimą, tepalų ir filtrų priežiūrą bei galimą remontą. Registracijos mokestis prasideda nuo kelių eurų, bet ypatingi – arba kitaip – vardiniai numeriai gali kainuoti iki kelių tūkstančių[2].
Taršos mokestis priklauso nuo CO₂ kiekio, o draudimo išlaidos svyruoja nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Padangos gali kainuoti nuo 150 iki daugiau nei 1500 eurų, o tepalų keitimas – nuo kelių šimtų. Remonto kaštai dažnai neprognozuojami, ypač naujiems ar prabangesniems automobiliams.
Norint sumažinti išlaidas, ekspertai pataria rinktis patikimus modelius, pasidomėti jų istorija ir atlikti patikrinimą servise prieš pirkimą. Svarbu atsižvelgti į kuro tipą ir naudojimo režimą: mieste geriausi hibridai ar elektromobiliai, užmiestyje – ekonomiški dyzeliai. Taip pat verta įvertinti likutinę automobilio vertę – populiarūs modeliai lengviau parduodami ir išlaiko kainą, todėl investicija tampa mažiau rizikinga.
Graso papildomais mokesčiais prabangių automobilių savininkams
Tuo tarpu lapkričio pradžioje Seimo narys Karolis Neimantas pasiūlė prabangos mokestį galingiems automobiliams. Mokestis taikytųsi automobiliams virš 150 kW, o tarifas siektų 1–2 % vertės. Mažesnės galios automobiliai mokėtų tik, jei kaina viršija rinkos vidurkį. Išimtys numatytos šeimoms su vaikais bei tam tikriems SUV ar šešiaviečiams.
Projekto tikslas – papildomos pajamos krašto apsaugai ir paskata rinktis mažiau galingas transporto priemones, mažinant CO₂ emisijas. Tačiau kritikai pabrėžia administravimo sudėtingumą, poveikį vidutinėms pajamoms ir galimus interesų konfliktus, o opozicija teigia, kad tai prieštarauja rinkimų pažadams neįvesti naujų mokesčių.
