Siūlo prabangos mokestį galingiems automobiliams: valstybė galėtų uždirbti milijonus
Seimo narys Karolis Neimantas registravo įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvoje galingi ir prabangūs automobiliai būtų papildomai apmokestinti. Mokestis būtų taikomas transporto priemonėms, kurių variklio galia viršija 150 kW, o tarifas priklausytų nuo galios – nuo 1 iki 2 proc. automobilio vertės.
Automobiliai iki 150 kW galios mokestį mokėtų tik tada, jei jų kaina viršija 20 proc. praėjusių metų vidutinės rinkos kainos. Mokestis būtų sumokamas kartu su registracijos mokesčiu. Numatomos išimtys šeimoms su dviem ar daugiau vaikų, didesniems SUV ar šešiaviečiams su galia iki 250 kW, kurių kaina neviršija rinkos vidurkio[1].
Šiuo metu Lietuvoje galingesni nei 150 kW automobiliai sudaro mažiau nei penktadalį rinkos. Projektu siekiama, kad papildomos pajamos būtų panaudotos krašto apsaugos finansavimui, taip pat tikimasi, jog naujas mokestis paskatintų rinktis mažiau galingas transporto priemones ir prisidėtų prie aplinkos apsaugos, mažinant CO2 emisijas.
Projektas remiasi kitų Europos šalių patirtimi – Latvijoje, Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Suomijoje jau taikomi papildomi mokesčiai didelio galingumo automobiliams. Įstatymą siūloma įsigalioti 2026 m. sausio 1 d., nors valdantieji anksčiau teigė, kad naujų mokesčių šioje kadencijoje nebus.
Siūlymas susiduria su kritika: prieštarauja ne tik opozicija, bet ir bendrapartiečiai
Tačiau tokio K. Neimanto pasiūlymo nepalaiko ir kolegos bendrapartiečiai. „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas teigia, kad iniciatyva nebuvo derinta frakcijoje ir prieštarauja partijos deklaruotam principui neįvesti naujų mokesčių. Pasak jo, mokestis paveiktų ne tik tikruosius prabangius automobilius turinčius gyventojus, bet ir elektromobilių bei hibridinių automobilių savininkus, kuriuos valstybė skatina įsigyti dėl aplinkosaugos[2].
Kritikos sulaukia ir siūlomas mechanizmas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad projektas sudėtingas, galėtų paliesti vidutines pajamas gaunančias šeimas ir neapima viso registruoto turto, kurį taip pat reikėtų apmokestinti. Pasak jo, toks mokesčio administravimas būtų sudėtingas, o sistema – netikslinga ir nesąžininga.
Opozicija vertina siūlymą kaip pažadų laužymą. TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas primena, kad „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos metu žadėjo neįvesti naujų mokesčių, tačiau dabar frakcijos narys siūlo papildomą apmokestinimą. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas teigia, kad iniciatyva didina chaotiškumą ir neapibrėžtumą biudžeto planavime bei verslo aplinkoje.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kritikuoja projektą dėl menko pasirengimo ir galimų interesų konfliktų tarp frakcijos narių, kurie patys turi galingų automobilių. Kritikai sutaria, kad tokio mokesčio svarstymas šiuo metu gali sukelti daugiau problemų nei naudos, ypač vidutinių pajamų gyventojams, elektromobilių savininkams ir verslui.
Prabangus būstas taps dar prabangesniu
Tuo tarpu spalio pradžioje Registrų centras paskelbė naujas nekilnojamojo turto (NT) mokestines vertes, kurios įsigalios nuo 2026 metų, tačiau gyventojai jas jau dabar gali patikrinti internetu. Duomenys rodo – būstų kainos kyla dar sparčiau: per pastarąjį penkmetį statinių vidutinė rinkos vertė išaugo apie 90 proc., o kai kuriuose didmiesčiuose ir kurortuose šuolis siekia net daugiau nei 100 proc.
Labiausiai brangsta butai Palangoje, Kaune, Birštone, Neringoje, o mažiausias kainų kilimas fiksuojamas Kalvarijos, Kelmės ar Jurbarko savivaldybėse. Butų vertė kai kuriose vietovėse nuo 2021 metų praktiškai dvigubėjo – pavyzdžiui, 36 tūkst. eurų vertės būstas šoktels iki 78 tūkst., o brangesni objektai – nuo 170 tūkst. iki 346 tūkst. eurų.
Sparčiai brangsta ir gyvenamieji namai bei kiti objektai: sporto ir poilsio pastatai pabrango daugiau nei dvigubai, garažai – 90 proc., administraciniai ir gydymo objektai – apie 87 proc., sodų nameliai – 62 proc.
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios nauja NT mokesčio tvarka, labiau orientuota į pagrindinį būstą turinčius gyventojus: nustatytas 450 tūkst. eurų slenkstis vienam savininkui, o antriems ir kitiems būstams – 50 tūkst. eurų. Savivaldybės galės taikyti pagrindinio būsto mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. vertės daliai virš slenksčio.
