Oro erdvės trikdžiai ir atšaukti ar vėluojantys reisai: ką pirmiausia daryti
Pastaruoju metu keleiviai vis dažniau susiduria su vėluojančiais arba atšaukiamais skrydžiais į ir iš Vilniaus. Oro uosto veiklą neretai sutrikdo netikėti oro erdvės uždarymai – nuo kontrabandinių Batarusijos balionų iki neleistinai skraidančių dronų. Tokiais atvejais oro eismas laikinai sustabdomas, o skrydžiai nukeliami net keliolikai valandų.
Viena iš tokių situacijų neseniai nutiko Vilmai iš Klaipėdos. Jos skrydis iš Stambulo į Vilnių vėlavo daugiau kaip 12 valandų, tačiau, kaip pati sako, „oro uoste niekas aiškiai nepaaiškino, kas vyksta ir ką keleiviai gali daryti“.
Tokiu atveju ne vieną apima panika. Pirmiausia svarbu išlikti ramiai ir žinoti savo teises. Kai vėlavimas siekia kelias valandas, keleiviai turi teisę ne tik į informaciją, bet ir į elementarią pagalbą – maistą, gėrimus, apgyvendinimą, o tam tikrais atvejais – ir į kompensaciją.
Kada priklauso kompensacija ir kas ją moka?
Keleivių teises Europos Sąjungoje reglamentuoja ES reglamentas EC261/2004. Jis taikomas visiems skrydžiams, kurie:
- išskrenda iš ES oro uosto (bet kokia oro linija), arba
- atvyksta į ES oro uostą, jei juos vykdo ES vežėjas.
Tai reiškia, kad skrydžiui iš Turkijos į Vilnių kompensacija priklauso tik tuo atveju, jei jį vykdė Europos Sąjungos oro linijos. Jei skrydį vykdė Turkish Airlines ar Pegasus – tai ne ES bendrovės, todėl ES reglamentas šiuo atveju netaikomas[1].
Tačiau net ir tada keleiviai turi teisę į „care“ paslaugas – aviakompanija privalo pasirūpinti maistu, vandeniu, informacija ir, jei reikia, nakvyne.
Praktiniai žingsniai, jei skrydis vėluoja 12 valandų ar daugiau:
- Susisiekite su oro linijų atstovu oro uoste ir paprašykite raštiško paaiškinimo, kodėl skrydis vėluoja.
- Išsaugokite visus kvitus už maistą, viešbutį ar transportą – šios išlaidos gali būti kompensuojamos.
- Patikrinkite, kas yra oficialus skrydžio vykdytojas („operated by“) – nuo to priklauso, ar galėsite prašyti kompensacijos pagal ES taisykles.
- Jei vėlavimas viršijo 3 valandas ir taikomas EC261 reglamentas, kreipkitės dėl kompensacijos (nuo 250 iki 600 eurų priklausomai nuo atstumo).
- Jei aviakompanija atsisako kompensuoti, kreipkitės į Lietuvos civilinės aviacijos administraciją arba vartotojų teisių tarnybą.
- Patikrinkite, ar jūsų kelionės draudimas ar banko kortelės paslaugos apima „trip delay“ apsaugą – dažnai ji padengia maisto, apgyvendinimo ar transporto išlaidas.
Tokiose situacijose svarbiausia – kaupti įrodymus ir bendrauti tik oficialiais kanalais. Keleiviai dažnai praranda teisę į kompensaciją, nes neturi raštiškų įrodymų apie vėlavimo trukmę ar išlaidas. Taip elgėsi ir Vilma, tad pataria viską rinkti.
Galiausiai verta prisiminti, kad net jei priežastis – „ypatinga aplinkybė“ (oro erdvės uždarymas, oro sąlygos, dronai), keleiviai vis tiek turi teisę į pagalbą ir informaciją. Skrydžio bilietas yra sutartis, ir oro linijos privalo užtikrinti, kad keleivis būtų pasirūpintas – net jei kelionė vėluoja visą parą.
