Kelmės vėjo parkas: vienas ambicingiausių žingsnių Lietuvos energetikos istorijoje
Lietuvoje įsibėgėja didžiausias sausumos vėjo energetikos projektas Baltijos šalyse. „Ignitis grupė“ užsitikrino 318 mln. eurų finansavimą Kelmės vėjo parkui, kuris pradės veikti 2025 m. birželį. Šis projektas taps vienu svarbiausių žingsnių įgyvendinant „REPowerEU“ tikslus ir stiprinant šalies bei visos Europos energetinį savarankiškumą.
Vėjo parkas, kurio instaliuota galia siekia 314 megavatų (MW), pagamins tiek elektros energijos, kad jos užteks 250 tūkst. Lietuvos namų ūkių. Tai reikšmingas indėlis į šalies atsinaujinančios energetikos plėtrą ir nacionalinį saugumą, mažinant priklausomybę nuo importuojamo kuro[1].
Finansavimą šiam projektui suteikė tarptautinis skolintojų sindikatas, kurį sudaro Europos investicijų bankas (EIB), „Swedbank“ Lietuvoje, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei Šiaurės investicijų bankas (ŠIB). Šie partneriai užtikrino atitinkamai 100, 98,5, 79,5 ir 40 mln. eurų paskolas.
„Šis didžiulis projektas yra reikšmingas žingsnis Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos link“, – teigė EIB viceprezidentas Karl Nehammer.
Investicinis sprendimas, stiprinantis partnerystes ir regiono energetinę nepriklausomybę
Pasak „Ignitis grupės“ finansų vadovo Jono Rimavičiaus, Kelmės vėjo parkas turi ypatingą reikšmę tiek įmonei, tiek Lietuvai: „Tai didžiausias mūsų istorijoje skolos finansavimo sandoris. Tokie projektai neįmanomi be stiprių finansinių partnerių ir bendro pasitikėjimo. Iki 2030 m. siekiame padidinti žaliosios gamybos pajėgumus iki 4–5 gigavatų, o Kelmės parkas – svarbus šio tikslo etapas.“
Bendra investicijų vertė, įskaitant įsigijimo ir statybos išlaidas, sieks apie 550 mln. eurų. Projektą įgyvendina „Ignitis grupės“ patronuojamoji įmonė „Ignitis renewables“, valdanti dvi specialios paskirties bendroves, atsakingas už vėjo parko vystymą ir eksploataciją.
„Kelmės vėjo parkas yra Lietuvai ir visam Baltijos regionui svarbus projektas, todėl „Swedbank“ didžiuojasi galėdamas prie jo prisidėti. Partnerystė su „Ignitis grupe“ tęsiasi daugiau nei 25 metus, per kuriuos įgyvendinome daugybę strategiškai svarbių projektų – nuo kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune iki saulės bei vėjo parkų visame regione“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys Ignas Mačeika[2].
ERPB atstovas Grzegorz Zielinski, vadovaujantis Europos energetikos projektams, pabrėžė: „Kartu su „Ignitis“ siekiame to paties tikslo – padėti regionui pereiti prie tvarios energetikos. Kelmės vėjo parkas ne tik stiprina Lietuvos energetinį atsparumą, bet ir tampa simboliniu žingsniu žaliosios ekonomikos plėtros link.“
Tvari ateitis ir realūs pinigai: milijonai vėjo energetikai – ar jie tikrai suksis Lietuvos labui?
Kelmės vėjo parkas pristatomas kaip vienas didžiausių investicinių sandorių Lietuvos istorijoje – projekto vertė siekia 550 mln. eurų. Tai milžiniški pinigai, kuriuos sudeda tiek mūsų valstybė, tiek tarptautiniai bankai. Klausimas, kuris kyla daugeliui: ar ši pusės milijardo investicija iš tiesų sugrįš paprastam žmogui – mažesnėmis sąskaitomis, patikimesne energija, stipresne valstybe?
Parką sudarys 44 vėjo jėgainės „Nordex“, kurių kiekvienos galia viršija 7 megavatus, o aukštis siekia net 240 metrų. Tai galingiausios elektrinės, kokios kada nors statytos Lietuvoje. Jos gamins tiek elektros, kad jos užteks ketvirčiui milijono namų ūkių. Tačiau visa tai statoma ne be skolų – projektą iš dalies finansuoja Europos investicijų bankas, ERPB, „Swedbank“ ir Šiaurės investicijų bankas, todėl nauda bus padalinta ir užsienio kapitalui.
Pasak Šiaurės investicijų banko atstovės Jeanette Vitasp, šis projektas – ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominės strategijos laimėjimas. „Investicijos į žaliąją energiją mažina importo išlaidas, stiprina vietos ekonomiką ir kuria darbo vietas“, – teigė ji. Tačiau skeptikai primena: kai didžioji dalis pelno tenka išorėje registruotiems bankams, „vietos ekonomikos stiprinimas“ dažnai lieka tik gražus šūkis.
Kelmės parkas tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos „REPowerEU“ planu, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Lietuva, siekdama būti „energetikos lydere“, vis aktyviau įsitraukia į šią programą. Šiandien 27 procentai šalies elektros jau pagaminama iš vėjo, o Kelmės projektas šį rodiklį dar padidins. Vis dėlto vis garsiau kalbama ir apie būtinybę išlaikyti nacionalinę kontrolę – kad žalia energija taptų ne tik „Europos“, bet ir lietuvių turtu.
Oficialiai žadama, kad tai atneš mažesnes sąskaitas, mažesnį importo poreikį ir papildomas pajamas biudžetui. Tačiau gyventojai kol kas laukia ne pažadų, o realių pokyčių savo kišenėje.
„Kelmės vėjo parkas – daugiau nei infrastruktūros projektas. Tai įrodymas, kad Lietuva gali tapti energetiškai savarankiška ir finansiškai stipri“, – teigia „Ignitis grupė“. Vis dėlto visuomenėje vis dažniau girdimas klausimas: ar šie milijonai tikrai suksis Lietuvos labui, ar tik vėjo malūnai suksis Europos vėjais?
