Jeigu jūs gimėte 80-tais ar 90-taisiais, jūs esate dar ta karta, kuri turėjo ne skaitmeninę vaikystę, o tikrą
Kuomet draugai siųsdavo ne video linkus, o belsdavo į duris arba mėtydavo sniego gniūžtes į langą, kad mes išeitume.
Kur bendravimas ir santykis buvo gyvas, o ne virtualus. Kur vietoj skaitmeninių liuksų buvo tikros šypsenos, vietoj šaudymų ir gaudymų kompe – tikri žaidimai kieme arba kaime ant šieno.
Jūs esate tiltas tarp tikro pasaulio ir to mūsų simuliakro, kuris sukurtas dabar, ir abiejuose pasauliuose jūs gyvenote – nuo juostinių diskų iki „Spotify“, nuo info knygų telefonbūdėje iki dirbtinio intelekto dabar, nuo mamos kepamų blynų su tyliai grojančiu radiju rytais iki kurjerio beldimo ir krūvos plastiko po pusryčių.
Tai laikas, kai tikrą pasaulį pakeitė technologijos, kuomet žmonių santykiai keitėsi iš esmės
Daugiau jokių šachmatų su kaimynais namo kieme, jokių druskos skolinimų pas kaimyną ir užsikalbėjimo apie politiką tarpduryje pusę valandos. Jokių gilių ir kaustančių žvilgsnių bibliotekoje ar stotelėje, pamačius Ją ar Jį.
Tai gyvenimas, kurio jau nebebus. Santykiai, romantika ir ta gyva magija, kurios jau irgi nebus niekada – jokių „šeštadienį parke prie įėjimo septintą“, jokių lauko gėlių ir paties rinktų kmynų arbatų paryčiais.
Laiškus, kuriuos laikydavom po pagalve, pakeitė chatai, nuotraukas piniginėje – online storiai visiems, gyvą pokalbį akis į akį – pokalbis vairuojant, o dovanojimą, gerumą – pakeitė mūsų besaikis vartojimas.
Mėgavimąsi pakeitė patogumas, gylį pakeitė greitis, prognozuojamumą keitė neišvengiamas likvidumas.
Vieniems – tai progresas, evoliucija, suprask, tai natūralu, taip ir turi būti. Gal. Aš tik žinau, kad mes esame ta karta, kuri turi teisę pasakyti, kas buvo geriau. Ir ne todėl, kad mes tada buvome jaunesni, o todėl, kad mes žinome, kas išties buvo tikra, o kas – ne.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
