Užsieniečių rankose – Lietuvos strateginės energetikos klausimai?
Lietuvos energetikos sektoriuje sprendimai, kurie turėtų būti prižiūrimi valstybės, iš tiesų patenka į užsieniečių rankas – tokį pavojingą paradoksą atskleidžia A. Skardžius. Finansų ministerija tyliai, be jokio viešo dėmesio, ketveriems metams atrinko naujus „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius, kurių dalis, kaip pasirodo – net ne lietuviai.
Nors formaliai jie turėtų kontroliuoti bendrovės vadovybę ir patvirtinti strategiją, dauguma „nepriklausomų“ tarybos narių – užsieniečiai, o tai reiškia, kad svarbiausi sprendimai Lietuvoje esančioje strateginėje įmonėje praktiškai valdomi užsienio rankomis.
Seimo Audito komiteto vadovas Artūras Skardžius įspėja, kad tokie reiškiniai esą galintys sukelti konfliktą tarp valstybės tikslų ir įmonės interesų, kaip matėme per pastarąją energetinę krizę[1].
„Finansų ministerija patyliukais ketveriems metams atrinko naujus kandidatus į „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybą. Naujos kadencijos bendrovės stebėtojų taryboje dirbs 6 „nepriklausomi“ nariai ir 3 valstybės tarnautojos. Kurie bus patvirtinti iki šių metų spalio 25 d.“ – pranešė A. Skardžius.
Pasak A. Skardžiaus, užsieniečių įtraukimas esą gali būti patogus bendrovės vadovybei, nes jie mažiau klausinėja ir labiau pasitiki pateikta informacija. Dėl to atsiranda neribota veikimo laisvė – stringa projektai, išpūsti biudžetai, o atsakomybė dingsta.
Konkretus pavyzdys – pirmojo jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ įgyvendinimo eiga: projektas stringa, pinigai tirpsta, atsakomybės nėra. Formaliai už stebėtojų kontrolę atsakinga Finansų ministerija, valdanti 75 % akcijų, tačiau realiai niekas jų nekontroliuoja.
„Gal pagaliau metas paklausti: kas prižiūri prižiūrėtojus? Formaliai – Finansų ministerija kuri valdo 75 proc. bendrovės akcijų. Realiai – niekas.“ – pridūrė jis.
Silpsta valstybės kontrolė – į „Ignitis“ stebėtojų tarybą įtraukta daug užsieniečių
Finansų ministerija tyliai pakeitė „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos sudėtį, siūlydama septynis kandidatus ketverių metų kadencijai. Tarp jų – keturi buvę tarybos nariai Alfonso Faubel, Tim Brooks, Lorraine Wrafter ir Sian Lloyd Rees bei trys valstybės deleguoti atstovai, įskaitant naują narę Liną Liubauskaitę iš Vyriausybės kanceliarijos[2].
Taryba, atsakinga už bendrovės strategijos tvirtinimą, veiklos priežiūrą ir jos įgyvendinimo kontrolę, iki šiol turėjo septynis narius – dabar oficialiai plečiama iki šešių nepriklausomų ir trijų valstybės atstovų.
Naujieji nariai į savo pareigas įžengs po visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimo, kai baigsis esamos tarybos kadencija spalio 25 d.
Taryboje dirbantys užsieniečiai gali gauti didesnius atlyginimus
Spalio pradžioje 77.lt rašė, kad šioje taryboje dirbantys valstybės tarnautojai dirba lygiagrečiai kitose pareigose, o nepriklausomi nariai posėdžiuose dalyvauja epizodiškai.
Kaip buvo nurodyta, tarybos pirmininku turėtų būti renkamas nepriklausomas narys, o dabartinė taryba dirbs iki 2025 m. spalio pabaigos, kai prasidės naujos kadencijos atranka, kurią organizuoja tarptautinė agentūra „Pedersen & Partners“.
Atlyginimų skirtumai taryboje taip pat sulaukė visuomenininkų kritikos. Nepriklausomi nariai, ypač užsieniečiai, gali gauti žymiai didesnį atlygį nei valstybės tarnautojai už tas pačias pareigas. Visuomenininkas Algimantas Rusteika pabrėžė, kad tarybos nariai turi kitus darbus, todėl jų veikla posėdžiuose yra epizodinė, o tarptautinė atranka kelia klausimų dėl lojalumo ir skaidrumo.
