Kas sudaro stebėtojų tarybą?
Didžiausias elektros ir dujų tiekėjas Lietuvoje „Ignitis Group“ suteikia darbo vietą tūkstančiams žmonių. Tarp jų – ir vietinę stebėtojų tarybą, kurios nariai, pasirodo, gauna kasmėnesinį atlyginimą. Tačiau yra vienas „bet“ – tarybai priklauso ir valstybės tarnautojai, dirbantys ir kitus darbus, o dalis joje esančių narių – net ne lietuviai.
Remiantis oficialiai bendrovės pateikiamais duomenims, matyti, kad stebėtojų tarybą iš viso sudaro 9 nariai, iš kurių 3 – valstybės tarnautojai, atitinkantys nustatytus reikalavimus ir lygiagrečiai dar dirbantys valstybės tarnyboje. Dar 6 yra nepriklausomi nariai – fiziniai asmenys, kurie taip pat atitinka visas iškeltas sąlygas[1].
„Sudarant Bendrovės stebėtojų tarybą laikomasi nuostatos, kad stebėtojų tarybos narių kompetencijos turi būti įvairiapusės, atitinkančios Disponavimo įstatyme numatytus reikalavimus. Konkretus kompetencijų poreikis nustatomas Bendrovės stebėtojų tarybos narių atrankoje, vykdomoje pagal teisės aktų, reglamentuojančių kolegialių organų atranką, reikalavimus“, – rašoma Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių apraše.
Jame taip pat nurodyta, kad bendrovės stebėtojų tarybos pirmininku esą turėtų būti renkamas nepriklausomas narys.
Kaip nurodoma oficialiame „Ignitis grupės“ puslapyje, 2025 m. spalio 25 m. baigsis veikiančios stebėtojų tarybos kadencija, tad iki šių metų liepos 24 d. esą buvo vykdoma šešių nepriklausomų tarybos stebėtojų atranka, kurios procesą pavesta vykdyti tarptautinei vadovų paieškos agentūrai „Pedersen & Partners“.
Tarybai priklausantys užsieniečiai gauna dvigubai daugiau nei lietuviai?
Tuo tarpu visuomenininkas Algimantas Rusteika pastebėjo, kad „Ignitis Group“ stebėtojų tarybos nariai yra ne tik vietiniai lietuviai. Štai tarp nepriklausomų narių esą dažniausiai pasitaiko užsieniečiai, o visi tarybos nariai nėra etatiniai – jie turi kitus darbus ir į posėdžius susirenka tik epizodiškai priimti kolegialių sprendimų. Panaši tvarka galioja tiek valstybės atstovui, tiek nepriklausomiems nariams[2].
A. Rusteika kritikuoja ir čia vyraujančius atlyginimų skirtumus: nepriklausomas užsienietis gauna dvigubai daugiau nei tos pačios pareigos Lietuvos pilietis. Jis taip pat neigia privalomą taisyklę, kad stebėtojų tarybos pirmininkas turi būti nepriklausomas užsienietis, kaip nustatyta Finansų ministro 2025 m. balandžio 14 d. įsakymu.
„Ar ne laikas permainoms? 2025 m. spalio 25 d. baigiasi veikiančios stebėtojų tarybos kadencija, bus tvirtinama nauja. Dar galima suspėti.
Ir išmeskit tą „Pedersen and partners“ atranką – argi savininkas – valstybė negali pati rasti Lietuvai lojalių, mūsų valstybės piliečių, sąžiningų specialistų? Ar tokių Lietuvoj jau nebėra?“ – pasiūlė A. Rusteika.
Kiek uždirba stebėtojų tarybos nariai?
Remiantis „Ignitis Grupės“ viešai prieinamais duomenimis apie Bendrovės ir įmonių kolegialių organų narių atlygio nustatymą, matyti, kad didžiausius atlyginimus į kišenę susižeria stebėtojų tarybos nepriklausomas pirmininkas, gaunantis 4 180 eurų atlyginimą prieš mokesčius bei 3 140 eurų atlygį gaunantis stebėtojų tarybos nepriklausomas narys.
Tuo tarpu ženkliai mažiau gauna valstybės tarnautojas, einantis stebėtojų tarybos nario pareigas – jam tenkantis darbo užmokestis siekia 1 570 eurų.
Valstybė svarsto „Ignitis“ akcijų išpirkimą
Planuojami pokyčiai valstybės valdomose įmonėse ypač kreipia dėmesį į „Ignitis grupės“ akcijas. „Nemuno aušros“ frakcija Seime svarsto galimybę išpirkti smulkiųjų akcininkų turimą 25,01 proc. akcijų paketą, siekiant sustiprinti valstybės kontrolę.
Šiuo metu valstybė valdo 74,99 proc. akcijų, tačiau politikų teigimu, pilnas išpirkimas galėtų užtrukti nuo vienerių iki penkerių metų. Kritikai, įskaitant buvusį Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, pabrėžia, kad toks sprendimas būtų brangus valstybės biudžetui ir elektros vartotojams, nes papildomas išlaidas tektų padengti iš tarifų, o tai nepadidintų įmonės veiklos efektyvumo.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas taip pat skeptiškai vertina idėją stabdyti dividendų mokėjimą akcijų išpirkimui ir abejoja, ar 100 proc. valstybės akcijų pagerintų įmonės efektyvumą.
Diskusijos apie pilną valstybės kontrolę kelia klausimų dėl finansinių ir vartotojų interesų pusiausvyros, nes nors didesnė valstybės dalis gali suteikti įtakos strateginiams sprendimams, ji taip pat gali apsunkinti įmonės finansinį lankstumą ir rinkos konkurencingumą.
