Europos startuoliai tikisi iki 2030-ųjų užauginti „tikrą“ lašišą
Po laboratorinės mėsos bumo Europoje prasideda nauja maisto technologijų era – laboratorinė žuvis. Nuo Belgijos universiteto miesto Leveno iki Vokietijos Hamburgo startuoliai siekia per ateinantį dešimtmetį užauginti žuvį iš ląstelių ir padėti ją ant europiečių stalo[1].
Viena Belgijos įmonė „Fishway“ planuoja iki 2030 metų pristatyti dirbtinai išaugintą doradą ir jūrų ešerį, o Hamburgo startuolis „Bluu“ ruošiasi eksportuoti laboratorijoje sukurtą ikrą į Singapūrą jau kitais metais.
Pirmieji bandymai gauti ES patvirtinimą laboratoriniam maistui prasidėjo dar 2024-aisiais, kai viena bendrovė pateikė paraišką dėl dirbtinai užaugintų žąsų kepenėlių – foie gras. Tai buvo pirmasis toks atvejis Europos Sąjungoje, netrukus sekė ir kiti. Startuoliai tiki, kad po mėsos eilė atėjo žuviai.
„Mes neauginame žuvies filė mėgintuvėlyje. Mes leidžiame augti ląstelėms, o ne pačiai žuviai“, aiškina Hamburgo bendrovės „Bluu“ rinkodaros vadovas Cornelius Lahme. Pasak jo, svarbiausia sudaryti sąlygas, kad ląstelės jaustųsi taip, tarsi jos gyventų tikros Atlanto lašišos kūne. „Tada jos pradeda dalytis ir daugintis“, sako Lahme.
Mokslininkai žada tvaresnę ateitį, bet kelias iki parduotuvių lentynų ilgas
Belgijos įmonės „Fishway“ vadovė Annelies Bogaerts sako, kad laboratorinė žuvis turi vieną esminį pranašumą prieš laboratorinę mėsą – ji reikalauja mažiau energijos. „Žinduolių ląsteles reikia auginti maždaug 37 laipsnių temperatūroje, o žuvų ląstelėms užtenka kambario temperatūros“, aiškina ji. Įmonė renkasi rūšis, kurių auginimas taupiausias: „Mes kultivuojame doradas, jūrų ešerius, o ne lašišas, nes lašiša – šalto vandens žuvis.“
„Fishway“ planuoja iki 2027 metų pateikti paraišką ES leidimui gauti, o rinką su produktais pasiekti – apie 2030-uosius. „Tikiuosi, anksčiau“, sako A. Bogaerts. Tuo metu „Bluu“ įmonė planuoja pirmuosius produktus pristatyti Singapūre, pasauliniame maisto inovacijų centre, kur požiūris į naujas maisto technologijas palankesnis nei Europoje.
Pasak C. Lahme, žuvų ląstelės turi dar vieną pranašumą – kai kurios jų yra natūraliai „nemirtingos“. „Jos gali dalytis be galo daug kartų neprarasdamos kokybės, to negalima pasakyti apie žinduolius“, aiškina jis.
Tradicinės žvejybos konkurentais savęs nelaiko, bet mato spragą rinkoje
Tiek A. Bogaerts, tiek C. Lahme pabrėžia, kad jų tikslas nėra pakeisti žvejų darbą ar tradicinę akvakultūrą. „Mes nesame prieš tradicinę žvejybą, priešingai – norime papildyti sektorių“, sako „Fishway“ vadovė. Jos teigimu, pasaulinė žuvies paklausa artimiausiais metais gerokai viršys pasiūlą, o kultivuoti produktai gali užpildyti šią spragą.
Europos žvejybos asociacija „Europêche“ sutinka, kad laboratorinė žuvis nėra grėsmė sektoriui. „Ji greičiausiai taps papildomu šaltiniu, kaip ir akvakultūra, kad patenkintume didėjančią baltymų paklausą pasaulyje“, teigia organizacijos direktorius Danielis Voces.
Ekonomikos profesorė Vincenzina Caputo iš Mičigano valstijos universiteto sako, kad laboratoriniai maisto produktai greičiau užims nišą nei pakeis visą rinką[2]. „Startuoliai gali papildyti tradicinę pasiūlą – pavyzdžiui, pasiūlydami brangias, retas rūšis ar hibridinius produktus, kuriuose derinamos augalinės ir ląstelinės kilmės sudedamosios dalys“, aiškina ji.
Tuo metu Europos įmonės svarsto persikelti į inovatyvesnius regionus. „Naujosios Zelandijos ir Australijos institucijos jau kviečia mus ten kurtis“, sako C.Lahme. „Europoje mes dar diskutuojame, ar apskritai galime savo produktą vadinti ‘mėsa’. Tai nelabai įkvepia investuotojus.“
Vis dėlto, nepaisant biurokratijos, Europos startuoliai tiki, kad laboratorinė žuvis taps tvaraus maisto revoliucijos dalimi – ir kad netolimoje ateityje ant mūsų stalo atsiras pirmoji iš ląstelių išauginta Atlanto lašiša.
