A. Nemunaitis kritikuoja Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kaštus ir procesus
Praėjo daugiau nei 20 metų nuo Ignalinos atominės elektrinės sustabdymo, tačiau uždarymo darbai tęsiasi iki šiol. Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis kelia klausimą: ar tai vis dar energetikos projektas, ar tiesiog milžiniškas pinigų švaistymas?
Seimo Audito komitete atskleisti skaičiai šokiruoja: vien tik eksploatacijos nutraukimo kaštai sieks 4 mlrd. eurų, pusė jau padengta ES lėšomis, likusi dalis – valstybės biudžetas. Kito etapo – giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno – statyba 2050–2070 m. gali kainuoti 7,1 mlrd. eurų, o tik vietos paieškai ir tyrimams planuojama išleisti 521 mln. eurų – pusę milijardo, ne statyboms, o vien „ieškojimui ir tyrimams“[1].
A. Nemunaitis piktinasi: šis procesas jau seniai tapo „auksine kasykla“ konsultantams, rangovams ir „projektų ekspertams“, kurie turi interesą, kad uždarymas niekada nesibaigtų. Kuo ilgiau tęsiamas projektas, tuo daugiau galima gauti finansavimo – o piliečiai lieka nuošalyje.
„Ignalinos elektrinė seniai sustabdyta. Gal jau laikas sustabdyti ir neatsakingą pinigų švaistymą, kuris slepiasi po „branduolinio saugumo“ iškaba?“ – klausė sostinės politikas, ragindamas valstybę parodyti stuburą ir stabdyti milijardų „juodąją skylę“.
Nebeveikianti atominė elektrinė tik „siurbia“ milijardus?
Tuo tarpu Seimo Audito komitetas nagrinėjo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo ir giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo projekto eigą bei finansavimo perspektyvas[2].
Paaiškėjo, kad bendra projekto kaina gali viršyti 11 mlrd. eurų, iš kurių vien tik IAE eksploatacijos nutraukimas sieks apie 4 mlrd. eurų. ES jau skyrė 2,1 mlrd. eurų, derama dėl dar 680 mln., o likusi dalis bus padengta valstybės biudžetu. Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžė, kad ankstesni vėlavimai, ginčai su rangovais ir neskaidrus lėšų panaudojimas rodo nepakankamą kontrolę ir atsakingumą.
Kitam etapui – giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimui, kurio statyba planuojama 2050–2070 m., reikės apie 7,1 mlrd. eurų, tikėtina, kad visą sumą dengs valstybės biudžetas. Dabartinis finansavimo tempas yra nepakankamas: 2025 m. iš biudžeto skirta 51 mln. eurų, nors realiai per metus reikėtų sukaupti apie 120 mln. eurų. Jei tempas nesikeis, per 24 metus bus sukaupta tik apie 10 proc. reikalingos sumos, o alternatyvių galimybių, pavyzdžiui, kitų šalių techninių sprendimų panaudojimo, kol kas dedama per mažai.
Giluminio atliekyno vietos paieška jau kainavo 521 mln. eurų, o pradžioje buvo svarstoma net 77 teritorijos 29 savivaldybėse, kas padidino sąnaudas ir sukėlė visuomenės nepasitenkinimą. Dabartinė Energetikos ministerija patvirtino, kad šiuo metu kalbama tik apie 2–3 galimas vietas, o konkreti vieta bus parinkta iki 2026 m. pradžios, pradedant nuo Ignalinos rajono.
Audito komitetas ragina Vyriausybę užtikrinti tinkamą finansavimą, stebėti projekto eigą ir nuolat vykdyti parlamentinę kontrolę, kad problemos nebūtų paliktos spręsti ateities kartoms.
Nuo 2011-ųjų išmontuota 44 proc. elektrinės
Nors Ignalinos AE buvo oficialiai uždaryta dar 2011-aisiais, praėjus 14-ai metų pranešta apie tai, kad išmontuota 44 proc. elektrinės. Pirmąjį 2025-ųjų pusmetį darbai vyko sparčiau nei planuota – griovimo, įrangos išmontavimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse užfiksuotas žymus progresas[3].
Įmonės vadovas Linas Baužys teigia, kad Ignalinos AE uždarymo procesas yra vienas sudėtingiausių branduolinės energetikos projektų Europoje, o sėkmė priklauso ne tik nuo inžinerinių sprendimų, bet ir nuo atsakingo požiūrio į saugą bei aplinką.
Pasak L. Baužio, kai kurie darbai atliekami greičiau nei numatyta – pavyzdžiui, paviršinio atliekyno statyba pradėta pusmečiu anksčiau, leidimas labai mažai radioaktyvių atliekų saugyklai gautas be vėlavimų, o senų statinių griovimo grafikas viršytas. Kietųjų istorinių atliekų sutvarkymo planas viršytas 15 proc., lyginant su pernai – išimta penktadaliu daugiau atliekų. Šiemet pradėti ir elektros skirstyklos bei perdavimo linijų modernizavimo darbai, kurie užtikrins patikimą elektros tiekimą visam uždarymo laikotarpiui.
Ignalinos AE projektas įgauna ir tarptautinį pagreitį – Europos Komisija pasiūlė 678 mln. eurų naujo finansavimo, o bendradarbiavimo sutartis su Europos branduolinės energetikos bendrove „Newcleo“ atveria kelią pažangių technologijų plėtrai Lietuvoje.
Iki 2070 m. planuojama įrengti giluminį atliekyną, kuriame bus saugiai laikomas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės atliekos. Kaip teigia įmonės vadovas, galutinis tikslas – „sutvarkyti branduolinės veiklos palikimą atsakingai, nepaliekant iššūkių ateities kartoms“.
