NATO naikintuvai patruliavo Baltijos regione: rugsėjo savaitę kilo septynis kartus
Rugsėjo 15–21 d. NATO oro policijos naikintuvai, saugantys Baltijos šalių oro erdvę, septynis kartus kilo reaguoti į Rusijos orlaivių veiklą. Vieną kartą naikintuvai atliko įprastą patruliavimą palei Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienas su Rusija bei Baltarusija, o šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusius Rusijos Federacijos (RF) orlaivius.
Tarp įdomiausių incidentų – rugsėjo 17 ir 18 d. NATO naikintuvai atpažino IL-20 orlaivius, skridusius iš Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį ir atgal, be radiolokacinio atsakiklio ir skrydžio plano. Rugsėjo 18 d. NATO naikintuvai taip pat fiksavo dviejų grupių Rusijos kovinius lėktuvus SU-30 ir SU-35S, kurie nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centru[1].
Rugsėjo 19 d. kilo MIG-31 ir SU-30 orlaivių atpažinimo misijos, o rugsėjo 20 d. – dar du SU-30 orlaiviai virš tarptautinės oro erdvės.
Be atpažinimo misijų, NATO naikintuvai rugsėjo 20 d. atliko reguliarų patruliavimą Baltijos jūros viršuje, užtikrindami regiono oro erdvės saugumą. Visuose atpažinimo incidentuose Rusijos orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano ir nepalaikė radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru, todėl NATO naikintuvai užtikrino, kad jų veikla būtų stebima ir kontroliuojama.
Lietuva stiprina oro erdvės apsaugą nuo dronų grėsmių
Tuo tarpu antradienį Seimas priėmė pataisas, kurios leis kariuomenei greičiau reaguoti į bepiločius orlaivius, pažeidžiančius ribojamąją ar draudžiamąją oro erdvę. Iki šiol karinė jėga galėjo būti naudojama tik prieš orlaivius, naudojamus kaip ginklus[2].
Dabar kariai galės neutralizuoti bet kokius skrydžius, vykstančius nesilaikant nustatytų tvarkų, tačiau tik esant absoliučiai būtinybei ir imantis visų atsargumo priemonių, kad nebūtų pavojaus civilinei aviacijai.
Pataisos taip pat supaprastina ribojamųjų zonų aktyvavimo ir informavimo procedūras. Oro eismo paslaugų teikėjas privalės perduoti informaciją apie aktyvuotas zonas ne vėliau kaip likus dešimt minučių iki įsigaliojimo. Civiliniai orlaiviai jose galės skristi tik gavę leidimą, o pilotams bus privalomas radijo ryšys ir radiolokacinis atsakiklis. Tai leis efektyviau stebėti ir valdyti skrydžius.
Sprendimas priimtas po vasaros incidentų, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido du rusiški dronai „Gerbera“, vienas jų turėjo sprogmenų. Rusijos orlaiviai pastaruoju metu taip pat pažeidė NATO šalių – Lenkijos, Estijos ir Rumunijos – oro erdves.
Konservatorius Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad provokacijas turi lydėti tinkamas atsakas, o krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė užtikrino, jog pataisos maksimaliai saugo civilinę aviaciją, suteikdamos kariuomenei efektyvias priemones reaguoti į grėsmes.
Seimo NSGK aiškinsis, ar į Lietuvą buvo įskridę rusų dronai
Praėjusią savaitę Lietuvoje kilo klausimas, ar rusų dronai įskriejo į šalies oro erdvę. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketina tai išsiaiškinti uždarame posėdyje, nes, nors Krašto apsaugos ministerija teigia, kad rugsėjo 10 dieną pažeidimų nefiksuota, lieka neatsakytų klausimų apie naikintuvų pakėlimą ir galimus perspėjimus iš Baltarusijos[3].
Incidentai susiję su rugsėjo 9–10 dienomis surengtomis Rusijos atakomis prieš Ukrainą, kai keliolika dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę. Baltarusija tvirtino įspėjusi kaimynines šalis, tačiau Lietuva šių pareiškimų nekomentuoja. NATO naikintuvai keturis kartus vykdė išžvalgą ir ieškojo neatpažintų objektų, tuo metu vokiečių leidinys „Bild“ pranešė apie galimą dronų įskridimą į Lietuvos teritoriją.
Ar Baltarusija perspėjo Lietuvą apie Rusijos dronus?
Praėjusią savaitę Rusijos bepiločiai pažeidė Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti, tačiau netikėtai Lenkiją įspėjo Baltarusija, perspėjusi apie dronus, skriejančius link Varšuvos.
Signalas padėjo lenkų kariuomenei operatyviai reaguoti ir buvo vertinamas kaip netikėtas bendradarbiavimo pavyzdys, nepaisant pastarųjų įtampų prie Lenkijos–Baltarusijos sienos. Lietuvoje klausimų kelia Seimo NSGK uždaro posėdžio tyrimas, ar rusų dronai galėjo įskristi į šalies oro erdvę.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa patvirtino kontaktą su Baltarusija karštąja linija, tačiau šalis nėra Lietuvos sąjungininkė, o NATO naikintuvai keturis kartus ieškojo neatpažintų objektų, kurių kilmė nebuvo patvirtinta.
