AfD laimėjo istoriniu rezultatu, CDU patyrė vieną sunkiausių pralaimėjimų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs sukrėstas Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimų rezultato, kuriame „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 43,8 proc. balsų. Kanclerio vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) liko antra – ją parėmė 17,2 proc. rinkėjų.
AfD rezultatas tapo geriausiu partijos pasiekimu žemių rinkimuose. Palyginti su 2021 metais, jos balsų dalis daugiau nei padvigubėjo, o CDU palaikymas sumažėjo beveik perpus. Rinkimuose dalyvavo 77,8 proc. turinčiųjų teisę balsuoti – gerokai daugiau nei 2021 metais, kai aktyvumas siekė 60,3 proc.
F. Merzas pripažino, kad tai vienas skaudžiausių CDU pralaimėjimų per kelis dešimtmečius. Jis sakė, kad po tokio rezultato negalima tęsti įprastos politinės rutinos, todėl žadėjo „pasekmes“, tačiau konkrečių sprendimų iš karto nepaskelbė.
AfD laimėjo 39 iš 83 mandatų, tačiau daugumos neturi
AfD naujajame Saksonijos-Anhalto parlamente turės 39 iš 83 mandatų. Iki absoliučios daugumos ir galimybės vienai išrinkti žemės ministrą pirmininką partijai pritrūko trijų vietų.
Tai reiškia, kad rinkimų pergalė savaime neužtikrina AfD teisės formuoti vyriausybę. Žemės vyriausybės vadovą slaptu balsavimu renka parlamentas, tad lemiamas bus ne vien didžiausios frakcijos dydis, bet ir jos gebėjimas rasti paramą tarp kitų išrinktų politikų.
AfD kandidatas Ulrichas Siegmundas ir partijos federaliniai vadovai rinkimų rezultatą vadina mandatu valdyti. Partija jau kreipėsi į CDU politikus, ragindama sudaryti konservatyvią daugumą. Vis dėlto CDU federalinė vadovybė tvirtina, kad bendradarbiavimo su AfD nebus.
„Užkardos“ politika dabar susiduria su realiu išbandymu
Vokietijos pagrindinės partijos ilgą laiką laikosi vadinamosios politinės užkardos principo – nesudaro koalicijų su AfD ir nesiremia jos balsais formuodamos valdžią. Ši nuostata remiasi ne vien politiniais skirtumais, bet ir vertinimu, kad dalis AfD struktūrų peržengia demokratinės dešinės ribas.
Saksonijos-Anhalto AfD skyrių Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos regioninis padalinys yra įvertinęs kaip patvirtintai dešiniojo ekstremizmo krypties organizaciją. AfD šį vertinimą atmeta ir tvirtina, kad partiją bandoma diskredituoti politinėmis priemonėmis.
Po rinkimų ši užkarda tampa nebe teorine, o praktine problema. AfD turi didžiausią frakciją, bet be partnerių negali užtikrinti daugumos. Tuo pat metu CDU deklaruoja, kad nesudarys koalicijos nei su AfD, nei su Kairiųjų partija, todėl erdvė stabiliam valdančiajam susitarimui smarkiai susiaurėja.
BSW gali tapti svarbiausia jėga sprendžiant, kas valdys žemę
Ypatingą reikšmę įgyja Sahros Wagenknecht aljansas (BSW), patekęs į Saksonijos-Anhalto parlamentą. Reuters nurodo, kad BSW yra vienintelė reikšmingesnė politinė jėga, kuri viešai signalizavo neatmetanti bendradarbiavimo su AfD galimybės.
BSW ir AfD pozicijos daugeliu klausimų skiriasi, ypač ekonomikos bei socialinės politikos srityse. Tačiau abi partijos kritikuoja Vokietijos paramos Ukrainai mastą, sankcijas Rusijai ir dabartinę migracijos politiką. Todėl jų galimas susitarimas būtų politiškai prieštaringas, tačiau matematiškai galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą parlamente.
Kol kas nėra patvirtinto koalicijos susitarimo ar aiškaus plano, kaip bus renkamas ministras pirmininkas. Todėl teigti, kad AfD tikrai perims žemės valdžią, būtų per anksti. Tiksliau sakyti, kad rinkimų rezultatas pirmą kartą sudarė realią galimybę partijai siekti tokio scenarijaus.
F. Merzas žada nekeisti pagrindinės politinės krypties
Nors CDU patyrė skaudų pralaimėjimą, F. Merzas pareiškė neketinantis atsistatydinti ir žadėjo tęsti federalinės vyriausybės reformas. Jo teigimu, Vokietijai būtini esminiai ekonominiai bei administraciniai pokyčiai, o nusivylimas valdžia rodo ir nepakankamai įtikinamos politinės komunikacijos problemą.
Kancleris taip pat pakartojo, kad Vokietija nesitrauks nuo paramos Ukrainai ir savo pozicijos Rusijos atžvilgiu. F. Merzas AfD rezultatą siejo su platesne kova dėl Vakarų demokratinių vertybių, o ne vien su vienos rytinės žemės rinkimų kampanija.
Tai gali tapti CDU dilema. Griežtesnė laikysena AfD atžvilgiu padeda išlaikyti politinę ribą, tačiau dalis rinkėjų gali ją suprasti kaip nenorą pripažinti protesto balsavimo priežasčių. Kita vertus, bet koks CDU atsitraukimas nuo užkardos politikos galėtų sukelti rimtą vidaus konfliktą pačioje partijoje.
Rinkimų signalas svarbus ne vien Saksonijai-Anhaltui
Saksonija-Anhaltas yra palyginti nedidelė ir ekonomiškai silpnesnė rytinė Vokietijos žemė, tačiau jos rinkimų rezultatas turi platesnę politinę reikšmę. AfD siekia panašų proveržį paversti argumentu prieš būsimus regioninius ir federalinius rinkimus.
Vokietijoje netrukus vyks rinkimai Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o AfD vadovai jau kalba apie Saksonijos-Anhalto rezultatą kaip apie pradžią. Vis dėlto kitų žemių politinė struktūra, socialinė sudėtis ir partijų santykiai nėra tapatūs, todėl šio balsavimo negalima mechaniškai laikyti visos Vokietijos prognoze.
Aišku viena: CDU ir jos partnerė federalinėje vyriausybėje – Socialdemokratų partija – turės atsakyti ne vien į klausimą, kaip izoliuoti AfD, bet ir kodėl didelė rinkėjų dalis pasirinko partiją, kuri žada radikalų politikos kurso pakeitimą. Vien moralinių perspėjimų šiam atsakymui, panašu, nepakaks.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Merz ‘Deeply Shocked’ After Major AfD Win in Saxony-Anhalt. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/07/merz-warns-of-consequences-after-state-election-defeat-in-saxony-anhalt
„Reuters“. (2026). Far-Right Win Leaves Germany’s Merz Shaken as AfD Plots Path to Power. https://www.reuters.com/world/europe/far-right-afd-courts-conservative-support-after-historic-german-state-election-2026-09-07/
„Associated Press“. (2026). Germany’s Merz Shocked by Far-Right State Election Triumph but Doubles Down on Unpopular Reforms. https://apnews.com/article/germany-afd-saxony-anhalt-election-e9c2b1bb69a9dab1778b80866ffa4c4f
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia Vokietijos politinę situaciją po rinkimų, apžvelgia AfD pergalę ir CDU pralaimėjimą, todėl jis yra įdomus ir vertingas lietuvių skaitytojui, besidominčiam užsienio politika.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie rinkimų rezultatus ir politines pasekmes, be akivaizdžių šališkumų ar dezinformacijos. Jame analizuojamos situacijos ir galimi politiniai sprendimai, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes apžvelgia svarbius politinius įvykius Vokietijoje, kurie gali turėti įtakos Europos politikai ir Lietuvos auditorijai. Be to, jis nagrinėja ekstremizmo augimą ir politinių partijų dinamiką, kas yra svarbu platesniame kontekste.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Vokietijos politinę situaciją po Saksonijos-Anhalto rinkimų, atskleidžia partijos AfD pergalės pasekmes ir politines dinamikas, kas yra aktualu ir naudinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Vokietijos rinkimų rezultatus ir politinę situaciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojama situacija be dramatiškų teiginių, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
