Baltarusija galėjo įspėti Lietuvą apie iš Rusijos atskrendančius dronus?
Rugsėjo 9–10 d. Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidė Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti. Baltarusija teigė įspėjusi Lenkiją ir Lietuvą apie galimą pavojų, o Lenkijos kariuomenė patvirtino gavusi šią informaciją. Lietuvos krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa pabrėžė, kad kontaktas su Baltarusija palaikomas karštąja linija, tačiau Baltarusija nėra Lietuvos partnerė ar sąjunginė valstybė, todėl ryšys naudojamas tik esant poreikiui.
Tiesa, viceministras neatsakė, ar gauta informacija buvo naudinga, o prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis taip pat patvirtino, kad karštosios linijos kontaktai su Minsku yra palaikomi[1].
Tuo metu NATO naikintuvai Lietuvoje keturis kartus skrido ieškoti neatpažintų objektų, tačiau kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras nurodė, kad jie nepasitvirtino ir galėjo būti meteorologiniai reiškiniai ar paukščių pulkai.
Po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuriame aiškintasi, ar rusų dronai nebuvo įskridę į Lietuvos teritoriją, komiteto nariai kritikavo Krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę dėl nedalyvavimo posėdyje.
Valdančiųjų „valstiečių“ komiteto narys Dainius Gaižauskas pažymėjo, kad didžiausia problema yra ministerijos vadovybė, o komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad jei nepavyks ministrės iškviesti į frakcijas, opozicija rinks parašus ir kvies ją į Seimo posėdžių salę atsakyti į klausimus.
Lenkija gavo netikėtą signalą iš Baltarusijos
Praėjusios savaitės trečiadienį per Rusijos masinę oro ataką prieš Ukrainą Lenkijos oro erdvę pažeidė Rusijos dronai, tačiau visi grėsmę keliantys bepiločiai buvo numušti. Netikėtai Lenkiją įspėjo Baltarusija, perspėjusi, kad per jos oro erdvę link Varšuvos skrieja dronai. Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula pabrėžė, kad šis įspėjimas buvo naudingas ir leido operatyviai reaguoti į pavojų[2].
Generolas pažymėjo, kad Baltarusijos sprendimas bendradarbiauti buvo netikėtas, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įtampą prie Lenkijos ir Baltarusijos sausumos sienos. Incidento metu Lenkija ir Baltarusija apsikeitė informacija apie dronus: lenkų pusė suteikė Baltarusijai žinių apie objektus, judančius link jos teritorijos, o baltarusiai įspėjo apie skriejančius bepiločius.
Lenkija neatsisakė šio bendradarbiavimo pasiūlymo, o generolas W. Kukula pabrėžė, kad tai gali būti ženklas operatyvaus dialogo tarp šalių, nepaisant politinių nesutarimų.
Lukašenka žengė žingsnį šiltesnių santykių su JAV link
Tuo tarpu Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka palaiko sudėtingus santykius su JAV, derindamas diplomatinius gestus su karine strategija. Praėjusį ketvirtadienį JAV įgaliotinis Johnas Cole perdavė jam asmeninį Donald Trumpo sveikinimo laišką gimtadienio proga, kuriame buvo paminėta ir tenisininkės Arynės Sabalenkos pergalė „US Open“. Trumpo pasirašymas pirmuoju vardu buvo pateiktas kaip ypatingas draugiškumo gestas, kurį Lukašenka priėmė palankiai.
Tuo pat metu JAV kariniai atašė stebėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2025“, o Baltarusijos gynybos ministerija leido jiems laisvai apžiūrėti pratybas.
Ši dvipusė strategija – derinti diplomatiją su Vakarais ir karinius ryšius su Rusija – leidžia Lukašenkai išlaikyti įtaką regione, nepaisant Baltarusijos vaidmens agresijoje prieš Ukrainą.
