Daugiau saugomų miškų ir naujos taisyklės verslui
Griežtesnė miškų apsauga, galimybė aukcionuose parduoti apleistus sodų sklypus, naujos atliekų tvarkymo taisyklės ir planas uždrausti šunų rišimą prie būdų – tai tik dalis pokyčių, kurie jau šį rudenį pasieks Seimą. Rugsėjo 10-ąją prasidedančiai rudens sesijai Aplinkos ministerija parengė 14 įstatymų projektų, paliesiančių tiek gyventojus, tiek verslą.
„Šią rudens sesiją Seimui teikiame siūlymų paketą, kuriame sudėti sprendimai, skirti miškų apsaugai ir atkūrimui, atliekų ir pakuočių tvarkymo sistemai tobulinti, gyvūnų gerovei stiprinti. Taip pat siūlome konkretų sprendimą apleistų sodų sklypų problemai – sudaryti galimybę nenaudojamus neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus valstybės žemės sklypus parduoti aukcionuose.
Kartu siekiame mažinti administracinę naštą, paprastinti procedūras ir atsisakyti perteklinių formalumų. Tikiuosi, kad Seimas parodys tvirtą politinę valią ir pavyks priimti sprendimus, kurių žmonės laukė metų metus“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė[1].
Vienas svarbiausių siūlymų susijęs su miškų apsauga. Jei Seimas pritartų pakeitimams, labiausiai saugomų, I grupei priskiriamų miškų dalis padidėtų nuo 1,2 iki 2,6 proc. visų šalies miškų ir siektų apie 56,6 tūkst. hektarų. Taip pat plėstųsi ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtos teritorijos.
Pakeitimais norima tikslinti miškų kirtimo ir atkūrimo tvarką, o savininkams numatyti kompensacijas tais atvejais, kai dėl aplinkosauginių ribojimų apribojama jų veikla.
Pokyčių sulauktų ir verslas. Europos Sąjungos Miškų naikinimo reglamento reikalavimai didelėms ir vidutinėms įmonėms būtų taikomi nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o daliai mažų ir labai mažų bendrovių – nuo 2027 m. birželio 30-osios.
Apleisti sodų sklypai – į aukcionus, daugiau kontrolės aplinkosaugos lėšoms
Ministerija siekia išjudinti ir daugelį metų neišspręstą sodininkų bendrijose esančių nenaudojamų valstybinės žemės sklypų problemą.
Registrų centro duomenimis, 1357 Lietuvos sodininkų bendrijose yra apie 891 valstybinės žemės sklypas, nepriklausantis nei gyventojams, nei pačioms bendrijoms.
Siūloma neprivatizuotus, valstybės paveldėtus ir faktiškai nenaudojamus sklypus leisti parduoti aukcionuose. Gyventojams, kurie iki šiol nėra įforminę nuosavybės teisių į naudojamus sodų sklypus, būtų suteiktas terminas dokumentams susitvarkyti.
Kartu planuojama keisti savivaldybių aplinkosaugos programų finansavimo tvarką. Norima aiškiau apibrėžti, kam gali būti naudojamos aplinkosaugai skirtos lėšos, sustiprinti jų panaudojimo kontrolę ir suteikti visuomenės atstovams daugiau galimybių dalyvauti sprendžiant dėl finansavimo.
Numatyti ir valstybinių gamtos išteklių apmokestinimo pakeitimai, kuriais siekiama paprasčiau administruoti mokesčius, delspinigius bei sankcijas.
Atliekų, statybų ir CO2 srityse – naujas reguliavimas
Nemaža dalis siūlomų pakeitimų susijusi su atliekų bei pakuočių tvarkymu. Ministerija siekia aiškesnio pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo finansavimo modelio, geresnės rūšiavimo kokybės ir mažesnio deginamų atliekų kiekio.
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais taip pat būtų didinama tekstilės gamintojų atsakomybė ir numatomos priemonės maisto švaistymui mažinti. Atliekų tvarkytojams ketinama sudaryti lankstesnes galimybes apsidrausti nuo galimos žalos žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui.
Rudens sesijoje bus svarstomi ir Klimato kaitos įstatymo pakeitimai, svarbūs Klaipėdoje planuojamam anglies dioksido perkrovos terminalui. Siūloma leisti Lietuvoje surinktą CO2 transportuoti į kitose Europos Sąjungos valstybėse esančias geologines saugyklas.
Pokyčių numatyta ir statybų sektoriuje. Architektūros įstatymo pataisomis siekiama gerinti architektūros kokybę ir darnesnį teritorijų vystymą, o Statybos įstatyme – aiškiau reglamentuoti techninio vertinimo įstaigų bei energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų licencijavimą.
Bendrijas taip pat būtų galima steigti ne tik daugiabučiuose, bet ir kitos paskirties pastatuose, taip sudarant daugiau galimybių savininkams patiems rūpintis pastatų priežiūra ir renovacija.
Rišamus šunis nori palikti praeityje, griežtėtų ir aplinkosaugos kontrolė
Viena labiausiai gyventojams pastebimų iniciatyvų susijusi su gyvūnų gerove. Siūloma visose savivaldybėse suvienodinti gyvūnų laikymo taisykles ir uždrausti šunis laikyti pririštus prie būdų bei kitaip nepagrįstai riboti jų judėjimą.
Kartu būtų atsisakyta dalies leidimų, susijusių su koviniais ir pavojingais šunimis, tačiau daugiau dėmesio būtų skiriama gyvūnų registravimo kontrolei. Griežtesni ribojimai galėtų būti taikomi ir žmonėms, jau baustiems už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Dalis projektų skirta ir Lietuvos teisės derinimui su Europos Sąjungos reikalavimais. Vandens įstatyme planuojama aiškiau reglamentuoti plaukiojimo priemonių naudojimą, upes bei dirbtinių vandens telkinių įrengimą.
Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos apimtų pramonės, oro, vandens ir jūrų aplinkos apsaugą. Ketinama griežtinti atsakomybę už aplinkosauginių duomenų nepateikimą, oro kokybės gerinimo priemonių nevykdymą, jūros taršą ir nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus.
Jei Seimas pritars Aplinkos ministerijos paketui, dalis naujų taisyklių tiesiogiai palies kasdienį gyventojų gyvenimą, o verslui teks prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos ir administracinių reikalavimų.
