D. Trumpas žada siųsti federalines pajėgas į Čikagą ir Baltimorę, nepaisant vietos valdžios pasipriešinimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs pasirengęs mobilizuoti federalines institucijas kovai su nusikalstamumu Čikagoje ir Baltimorėje, nors šių miestų vadovai ir gyventojai tam griežtai priešinasi.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus Ovaliniame kabinete apie galimą Nacionalinės gvardijos siuntimą į Čikagą, D. Trumpas pareiškė: „Mes einame“, bet pridūrė: „Aš nesakiau kada.“ Prezidentas pabrėžė turįs pareigą ginti šalį ir neva tai nėra politinis žingsnis.
Ilinojaus gubernatorius J. B. Pritzkeris, galimas 2028 metų prezidento rinkimų kandidatas iš demokratų pusės, atmetė bet kokią federalinės kariuomenės intervencijos idėją. Jis pavadino ją nereikalinga ir nepageidaujama. Baltimorėje vietos vadovai ir Merilando gubernatorius Wesas Moore’as laikosi panašios pozicijos, pabrėždami, kad federalinis kišimasis būtų nepagrįstas[1].
Tuo tarpu D. Trumpas jau yra pasiuntęs Nacionalinės gvardijos pajėgas į Los Andželą ir Vašingtoną. Jis pareiškė, kad planuoja tokių veiksmų ir kituose demokratų valdomuose miestuose. Nors vienas federalinis teisėjas jau pripažino dislokaciją Kalifornijoje neteisėta, prezidentas laikosi griežtos linijos ir toliau grasina panašiomis intervencijomis.
Prezidentas kritikuoja vietos lyderius, o miestai ruošiasi protestams
D. Trumpas gyrė Vašingtono merę Muriel Bowser už bendradarbiavimą su federalinėmis pajėgomis, bet vėl kritikavo Pritzkero ir Čikagos mero Brandono Johnsono veiksmus. „Jei Pritzkeris man paskambintų, aš mielai pasiųsčiau karius“, – pareiškė prezidentas, bet pridūrė, kad tai padarys ir be gubernatoriaus leidimo, nes, pasak jo, turi konstitucinę pareigą ginti šalį.
J. B. Pritzkeris šiuos komentarus pavadino „pakrikusiais“. Jis viešai pareiškė, kad niekada nesikreips į Trumpą dėl kariuomenės pagalbos, ir paragino miestiečius nepasiduoti baimei, bet būti aktyviais: fiksuoti federalinių agentų veiksmus ir dalintis viešai. „Autoritarai klesti jūsų tyloje. Būkite garsūs dėl Amerikos“, – sakė jis.
Baltimorėje panaši nuotaika. Meras Brandonas Scottas ir gubernatorius Moore’as pareiškė, kad Nacionalinės gvardijos naudojimas municipalinei policijai būtų ne tik teatralizuotas, bet ir neveiksmingas. Scottas priminė apie pasiektus rezultatus mažinant ginkluotą smurtą mieste ir apkaltino prezidentą rasistinės retorikos naudojimu prieš juodaodžių vadovaujamus miestus.
Čikagoje tuo metu ruošiamasi galimam kariuomenės įsikišimui. Aktyvistų grupės, mokyklos ir religinės bendruomenės jau koordinuoja protesto planus, nors konkrečių pajėgų dislokavimo datų dar nežino. Dešimtys pastorių išsiuntė atvirą laišką prezidentui, kviesdami dėmesį sutelkti į nedofinansuotas mokyklas ir nedarbą, o ne karinę intervenciją[2].
Nusikalstamumo statistika mažėja, bet federalinė valdžia tai ignoruoja
Nors D. Trumpas vadina Čikagą „pavojingiausiu pasaulio miestu“, statistika rodo kitokį vaizdą. 2024 metais Čikagoje užfiksuota 573 žmogžudystės — daugiausia tarp JAV miestų, bet tai vyko mažėjant smurto rodikliams. 2025 metų pirmoje pusėje šaudymų ir žmogžudysčių sumažėjo daugiau nei 30 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Remiantis Ročesterio technologijos instituto analize, Čikagos žmogžudysčių rodiklis — 21,7 atvejo 100 000 gyventojų, yra mažesnis nei septyniuose kituose didžiuosiuose JAV miestuose, tarp jų ir Sent Luise, Naujajame Orleane, Detroite ir Atlantoje.
Nepaisant to, D. Trumpas naudoja pavienius smurto proveržius, kaip per Darbo dienos savaitgalį, kaip pagrindą intervencijai. Tuo pat metu Baltuosiuose rūmuose skelbiama, kad nuo rugpjūčio 7 dienos buvo sulaikyta daugiau nei 1 650 žmonių, daugiausia Vašingtone, kuri, pasak Trumpo, dabar esanti „saugi zona“.
Ilinojaus generalinis prokuroras Kwame’as Raoulas jau pareiškė, kad miestas ir valstija kreipsis į teismą, jei federalinės pajėgos bus dislokuotos be sutikimo.
