Premijos daugiausiai ir geriausiai dirbantiems politikams – blogas ženklas?
Šiemet Lietuvos Vyriausybė paskatino daugiau nei du šimtus darbuotojų, išmokėdama jiems per pusmetį kelis šimtus tūkstančių eurų premijų ir milijonus priemokų už padidėjusį darbo krūvį. Iš viso už papildomą darbą valstybės tarnautojams skirta beveik 3,5 mln. eurų, o tai sudaro apie 6 proc. visų Vyriausybės darbuotojų.
Nacionalinis transliuotojas LRT paskelbė, kad vidutinis ministerijų darbuotojo atlyginimas liepos mėnesį siekė 3 653 eurus, tačiau premijos ir priemokos papildomai padidino atlyginimus tiems, kurie pasiekė geriausių rezultatų arba dirbo viršvalandžius, pavadavo kolegas ar vykdė pareigybės aprašyme nenumatytas užduotis[1].
Didžiausiomis premijomis išsiskyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kur 77 darbuotojams išmokėta 263 tūkst. eurų, be to, dar 156 tūkst. eurų gavo priemokas už padidėjusį darbo krūvį. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje priedai už projektų įgyvendinimą siekė 107 tūkst. eurų, o Finansų ministerija paskatino 21 darbuotoją už sėkmingą darbą Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programose, dar 60 darbuotojų gavo priemokų už papildomas užduotis.
Krašto apsaugos ministerijoje premijos skiriamos ne tik valstybės tarnautojams, bet ir profesinės karo tarnybos kariams – už ypatingą pasižymėjimą profesiniame kelyje. Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat paskirstė išmokas darbuotojams, įskaitant politinio pasitikėjimo tarnautojus, o Vyriausybės kanceliarijoje, Žemės ūkio, Užsienio reikalų, Kultūros, Teisingumo ir Energetikos ministerijose priemokos skirtos tiek už pasiektus rezultatus, tiek už padidėjusį darbo krūvį.
Premijomis buvo skatinami ir kiti valstybės tarnyboje dirbantys asmenys
Premijos ir priemokos skirtos motyvuoti darbuotojus, įvertinti pasiektus tikslus, papildomą indėlį ir projektų įgyvendinimą. Kai kurias priemokas mokėjo ne iš valstybės biudžeto, o iš sutaupytų lėšų ar ES fondų programų.
Tarp paskatintųjų buvo ir politinio pasitikėjimo tarnautojai bei kariuomenės darbuotojai, o kai kuriose ministerijose premijos buvo skirtos itin ribotam darbuotojų skaičiui, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijoje – keturiems darbuotojams, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje – apie 70 darbuotojų.
Šiuo metu Lietuvoje baigianti darbą Gintauto Palucko Vyriausybė perduoda valdžią naujai socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamai Vyriausybei, kurią ketinama formuoti iš LSDP, „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų.
Kai kuriems „išeinantiems“ parlamentarams atseikėta ir kelios dešimtys tūkstančių eurų
Pasibaigus 2020–2024 m. Seimo kadencijai, daliai parlamentarų teko palikti Seimą. Tačiau net ir netekę mandato jie galėjo tikėtis solidžių išeitinių: 2024 m. tam biudžete buvo numatyta iki 1,575 mln. eurų, o kai kuriems politikams išmokėta daugiau nei 13 tūkst. eurų „į rankas“.
Mažiausia eilinio Seimo nario išeitinė „į rankas“ siekė apie 4,3 tūkst. eurų, didžiausia – daugiau nei 13 tūkst. eurų, jei parlamentaras ėjo papildomas pareigas arba turi ilgametį valstybės tarnybos stažą. Seimo pirmininkai, komitetų vadovai ar frakcijų seniūnai gavo dar didesnes sumas.
Išeitinių dydis priklauso nuo pareigų, stažo ir kadencijos trukmės. Ankstesnėse kadencijose didžiausia išmoka siekė beveik 30 tūkst. eurų, mažiausia – apie 10 tūkst. eurų. Išeitinės nepriklauso tik tiems, kurie perrinkti kitai kadencijai arba buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos ar šiurkščiai pažeidę Konstituciją.
Valdant konservatoriams Seimo narių atlyginimai augo kone perpus
Derėtų nepamiršti ir 2023 metais Seimo patvirtintos valstybės tarnybos reformos, kuri pakeitė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką.
Pagal naująjį įstatymą Seimo narių algos augo beveik dvigubai: eilinio Seimo nario atlyginimas „į rankas“ kilo nuo 3,5 tūkst. iki 6,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo 4,6 tūkst. iki 8,7 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. iki 8,7 tūkst. eurų, ministrų – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų, o prezidento pareiginė alga padidės nuo maždaug 10 tūkst. iki 10,3 tūkst. eurų.
Konservatorių Vyriausybėje darbuotojai irgi buvo „palepinami“
Tuo tarpu dar 2022-iesiems einant į pabaigą, kai karaliavo tuometinė konservatorių Vyriausybė, premijų ministerijų darbuotojams nestigo. Kai kurios ministerijos tradiciškai skyrė vienkartines pinigines išmokas už ypatingos svarbos užduotis, kitos premijų prieš metų pabaigą nemokėjo arba neturėjo tokios praktikos. Užsienio reikalų ministerija apskritai negalėjo pateikti tikslių skaičių, nurodydama, kad tam reikėtų atlikti finansinių srautų analizę[2].
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje premijas anuomet gavo daugiau nei ketvirtadalis darbuotojų, vidutiniškai – vienos pareiginės algos dydžio. Krašto apsaugos ministerijoje premijas gavo 44 darbuotojai ir kariai, o per metus šiuo būdu buvo paskatinti 96 asmenys, išmokos siekė nuo 30 iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo, priklausomai nuo užduoties svarbos. Kitose ministerijose premijos buvo mažesnės arba skirtos pavieniams darbuotojams – Finansų ministerijoje gruodį paskatinti du darbuotojai, Žemės ūkio ministerijoje – penki, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje – šeši, įvertinti už LEAN metodo ir kokybės vadybos sistemos patobulinimus.
Tuo tarpu Vidaus reikalų, Energetikos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojų gruodį neskatino, o Susisiekimo, Kultūros ir Aplinkos ministerijos tik vertino galimybes premijas skirti.
Iš viso įvairiais laikotarpiais premijas ir priemokas 2022-aisiais gavo 187 diplomatai, 97 valstybės tarnautojai ir 119 darbo sutartininkų.
