Savanorystė gali sulėtinti smegenų senėjimą, rodo nauji tyrimai
Ar norėtumėte, kad jūsų smegenys išliktų sveikos senstant? Nauji tyrimai rodo, kad paprastas sprendimas — dalį savo laiko skirti savanorystei ar pagalbai aplinkiniams, gali turėti itin reikšmingą poveikį pažintinėms funkcijoms.
Teksaso universiteto Ostine mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie nuolat įsitraukia į pagalbos veiklas, patiria 15–20 procentų lėtesnį su amžiumi susijusį pažintinių gebėjimų silpnėjimą. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Social Science & Medicine“, atskleidė, kad nauda labiausiai juntama tuomet, kai pagalbai skiriama dvi–keturios valandos per savaitę[1].
„Kasdieniai pagalbos veiksmai — ar tai būtų organizuota savanorystė, ar asmeninė pagalba gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų sveikatai“, – sakė tyrimo autorius Sae Hwang Han. Pasak jo, teigiami pokyčiai pasireiškia ne trumpam, o nuosekliai kaupiantis laikui.
Tyrimas truko net dvidešimt metų
Mokslininkai daugiau nei dvidešimt metų sekė daugiau kaip 31 tūkstančio vyresnio amžiaus amerikiečių įpročius. Tyrimas parodė, kad tie, kurie ėmėsi savanoriauti, tiek oficialiai, tiek tiesiog padėdami kaimynams ar šeimos nariams, lėčiau patyrė su amžiumi susijusį protinių funkcijų silpnėjimą.
Pagalba buvo įvairi: darbas maisto banke, talkos parkuose, draugo palyda į gydymo įstaigą, vaikų priežiūra, vejos pjovimas ar pagalba tvarkant dokumentus. Maždaug kas trečias vyresnio amžiaus amerikietis įsitraukia į oficialią savanorystę, o daugiau nei pusė – į neformalią pagalbą artimiesiems ir draugams.
„Dažnai manoma, kad neformali pagalba nėra tokia naudinga, nes ji lieka nepastebėta visuomenės. Tačiau mūsų duomenys rodo, kad jos nauda smegenų sveikatai yra tokia pat, kaip ir oficialios savanorystės“, – teigė Han.
Mokslininkai aiškina, kad šios naudos kyla ne tik dėl papildomo fizinio aktyvumo, bet ir dėl socialinių ryšių stiprinimo bei streso mažinimo. Vienišumas ir izoliacija ilgainiui gali kenkti smegenų veiklai, o savanorystė padeda šių jausmų išvengti.
„Mūsų duomenys rodo, kad visiškas pasitraukimas iš pagalbos veiklų siejamas su prastesniais pažintinių funkcijų rezultatais. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad vyresni žmonės turėtų galimybę išlikti įsitraukę, net jei tam reikia papildomos paramos“, – pabrėžė Han.
Socialiniai ryšiai saugo nuo izoliacijos senyvame amžiuje
Panašią tyrimo apie savanorišką darbą išvadą pateikė ir UC Davis Health mokslininkai, kurie savo tyrimo rezultatus pristatė 2023 m. liepos mėnesį Tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje Amsterdame. Jie analizavo 2476 vyresnio amžiaus žmonių savanorystės įpročius. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis buvo 74 metai, beveik pusė jų — afroamerikiečiai, likusieji — baltieji, azijiečiai ir lotynų kilmės gyventojai[2].
Rezultatai parodė, kad savanoriai turėjo geresnius pradinius testų rezultatus, vertinant vykdomąsias funkcijas bei žodinę atmintį. Tai pasitvirtino net atsižvelgus į išsilavinimą, pajamas ir kitus socialinius veiksnius. Geriausiai sekėsi tiems, kurie savanoriavo kelis kartus per savaitę.
„Savanorystė gali tapti paprasta priemone, kuri apsaugo vyresnius žmones nuo pažintinių gebėjimų prastėjimo ir mažina Alzheimerio ligos bei demencijos riziką“, – teigė tyrimo autorė Yi Lor.
Nors tyrimas truko vos 1,2 metų, pastebėta tendencija, kad savanorystė susijusi ir su lėtesniu pažintinių funkcijų blogėjimu laikui bėgant, nors statistiškai reikšmingo skirtumo dar nepavyko užfiksuoti. Mokslininkai įsitikinę, kad ilgalaikis įsitraukimas į savanorystę gali duoti dar daugiau naudos.
„Negalite pakeisti savo amžiaus ar šeimos istorijos, bet galite rinktis, kaip gyventi kiekvieną dieną. Savanorystė padeda išlaikyti protą aktyvų, suteikia bendravimo, džiaugsmo ir sumažina stresą“, – sakė tyrimo vadovė Rachel Whitmer.
