Ekspertai įspėja: plastiko priedai siejami su mažėjančiu vyrų vaisingumu
Pasaulyje vis sparčiau mažėja spermos kiekis ir kokybė. Tai kelia grėsmę vyrų vaisingumui. Aplinkos sveikatos mokslininkė dr. Shanna Swan teigia, kad dėl to reikėtų kaltinti plastike naudojamus priedus. Šie junginiai, pasak jos, veikia hormonus ir daro įtaką vaisingumui nuo ankstyvo gyvenimo etapo[1].
Moksliniai tyrimai rodo, kad per pastaruosius 50 metų spermos kiekis pasaulyje kasmet sumažėdavo maždaug 1 procentu. Žmogaus vaisingumas taip pat mažėjo panašiu tempu.
Priežastys gali būti įvairios: nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, senėjanti visuomenė. Tačiau, pasak dr. Swan, daugiausia įtakos daro aplinkos veiksniai. Ji teigia, kad kaltos cheminės medžiagos, kurios trikdo steroidinių hormonų veiklą.
2017 m. atlikta jos tyrimų analizė atskleidė, kad nuo 1973 iki 2011 metų spermos kiekis Vakarų šalių vyrų tarpe sumažėjo beveik 60 proc. 2023 m. tyrimas buvo pakartotas, apimant iki tol neįtrauktus regionus — Aziją, Afriką ir Pietų Ameriką. Rezultatai buvo dar prastesni.
Tyrėjai pastebėjo, kad po 2000 m. spermos kiekis ėmė mažėti dar greičiau — daugiau nei 2 proc. per metus. Anksčiau jis mažėjo 1 proc. per metus. Tai rodo, kad neigiama tendencija stiprėja.
Plastiko priedai, ftalatai ir bisfenoliai, trikdo hormonų pusiausvyrą
S. Swan pabrėžia ryšį tarp plastiko priedų ir spermos mažėjimo. Dvi pagrindinės grupės — ftalatai ir bisfenoliai. Ftalatai plastiko gaminiams suteikia lankstumo. Jie naudojami minkštuose buteliukuose, medicininiuose vamzdeliuose, maisto pakuotėse. Šie junginiai mažina testosterono lygį.
Bisfenoliai, priešingai, naudojami, kad plastikas būtų tvirtas ir standus. Jie imituoja estrogeną žmogaus kūne ir veikia hormoninę sistemą kita kryptimi.
Didžiausią poveikį šios medžiagos daro vaisiams motinos įsčiose. Tyrimai rodo, kad ftalatų poveikis nėštumo metu gali sutrikdyti vyriškos lyties vaisiaus vystymąsi. Tokie padariniai kaip trumpesnis atstumas tarp lyties organų ir išangės, mažesnis varpos dydis, o vėliau ir mažesnis spermos kiekis, yra priskiriami vadinamam „ftalatų sindromui“[2].
„Mes parodėme, kad ryšys tarp ekspozicijos ir vaisingumo egzistuoja“, – sako S. Swan. „Kada matai, kaip visame pasaulyje mažėja spermos kiekis, supranti, kad tai — ankstyvos cheminės ekspozicijos padarinys.“
Politiniai sprendimai stringa, o žala vis ryškesnė
S. Swan pasisakymas sutapo su Ženevoje vykusiais derybų dėl pasaulinio plastiko taršos mažinimo etapais. Ji tiesiogiai jų nekomentavo, tačiau pabrėžė būtinybę griežčiau kontroliuoti plastiko priedų naudojimą.
„Kol kas žmonės gali būti atsargesni patys“, – sako ji. „Naudoti daugkartinius indus, vengti vienkartinių pakuočių, gėrimus neštis stikliniuose buteliukuose. Tai svarbu. Tačiau tai nesprendžia esmės — kaip gaminti tai, nuo ko tampame priklausomi, saugiai?“
Derybos Ženevoje baigėsi be susitarimo. Naftą ir dujas eksportuojančios šalys nesutiko su siūlymais apriboti plastikų ir pavojingų cheminių medžiagų naudojimą. Nors beveik 100 valstybių buvo pasirašiusios pareiškimą, raginantį palaipsniui atsisakyti pavojingiausių plastikų, galutiniuose dokumentuose nebuvo jokių konkrečių priemonių dėl chemikalų.
