Šiaurės Švedijos Kirunos bažnyčios istorinė kelionė į naujus namus
Antradienį Švedijos Arkties mieste Kirunoje prasidėjo precedento neturintis įvykis — 1912 metais pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, laikoma viena gražiausių šalies istorinių šventovių, buvo pakelta ant milžiniškų platformų ir pradėta perkelti penkių kilometrų atstumu į naują miesto centrą.
Sprendimą lėmė daugiau kaip šimtmetį po žeme besitęsianti geležies rūdos gavyba, kuri susilpnino grunto stabilumą ir sukėlė plyšių pavojų. 672 tonas sverianti, 35 metrų aukščio ir 40 metrų pločio raudona medinė Kirunos bažnyčia buvo užkelta ant nuotoliniu būdu valdomų specialių transporterių, judančių pusės kilometro per valandą greičiu.
Kelionė turėtų trukti dvi dienas, o šventovės perkėlimą tiesiogiai transliuoja Švedijos televizija, pavertusi šį įvykį „lėta televizija“. Į gatves išėjo daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų ir svečių, tarp jų — karalius Karlas XVI Gustavas, atvykęs stebėti istorinio momento.
Inžinerinis stebuklas derinamas su kultūros ir bendruomenės jausmu
„Tai istorinis įvykis, labai didelė ir sudėtinga operacija, kurioje nėra vietos klaidoms. Tačiau viskas yra kontroliuojama“, – sakė projekto vadovas Stefanas Holmbladas Johanssonas, pats dainuojantis bažnyčios chore. Jo komanda daugiau kaip dešimtmetį rengėsi šiam momentui: kelias buvo praplėstas iki 24 metrų, pašalinti šviesoforai, stulpai ir net viena tilto konstrukcija.
Didžiausias iššūkis ‚ užtikrinti, kad išliktų unikalus bažnyčios interjeras. Didysis altorinis paveikslas, sukurtas princo Eugeno, Švedijos karališkosios šeimos nario, ir didžiulis vargonas su daugiau kaip 2 tūkst. vamzdžių liko savo vietose, apsaugoti ir sustiprinti. „Tai nėra paveikslas, kurį gali tiesiog nukabinti nuo sienos. Jis priklijuotas prie mūro, todėl buvo nutarta jį saugiai uždengti ir perkelti kartu su pastatu“, aiškino S. Holmbladas Johanssonas.
Šis perkėlimas — ne tik techninis pasiekimas. Kultūros strategė Sofia Lagerlöf Määttä pabrėžė, kad bažnyčia buvo bendruomenės centras visoms kartoms. „Perkėlimas sugrąžino prisiminimus apie džiaugsmą ir liūdesį, ir dabar mes perkeliame šiuos prisiminimus į ateitį“, sakė ji. Vikarė Lena Tjärnberg pridūrė, kad tai ir džiaugsmas, ir liūdesys: „Mes gyvename kasybos bendruomenėje ir priklausome nuo šachtos. Dėkoju, kad bažnyčia keliasi kartu su mumis į naują centrą, bet skaudu palikti vietą, kur ji tapo šventove.“
Miestas keliasi kartu su istorija, o kasyba užtikrina žmonių ateitį
Kirunos miesto centro perkėlimas vyksta nuo 2004 metų. Plėtojant LKAB geležies rūdos kasyklą iki 1 365 metrų gylio, buvo aišku, kad senasis miestas ilgainiui atsidurs pavojingoje zonoje. Pagal Švedijos įstatymus po pastatais kasyba neleidžiama, todėl gyventojai turėjo būti perkelti dar iki tol, kol sugriūtų infrastruktūra.
LKAB, didžiausias regiono darbdavys, padengia visą miesto perkėlimo sąskaitą, kuri siekia daugiau kaip 10 mlrd. Švedijos kronų (apie 1 mlrd. JAV dolerių). Vien tik bažnyčios perkėlimas kainuos 500 mln. kronų (52 mln. JAV dolerių). Bendrovė pasirūpino, kad visi gyventojai gautų kompensacijas arba naujus namus, tačiau dėl bažnyčios buvo priimtas sprendimas ją išsaugoti nepažeistą.
„Tai ne šiaip pastatas, tai bažnyčia. Mes suvokiame jos vertę ir imamės šio projekto su didžiausia pagarba“, – teigė S. Holmbladas Johanssonas.
Kirunos bažnyčia — viena iš 23 kultūros objektų, perkeltų dėl miesto centro rekonstrukcijos. Jos neogotikinė išorė su nuožulniais stogais ir nacionalinio romantizmo elementais viduje, įkvėptais ir Samų tautos motyvų, buvo pripažinta gražiausiu iki 1950 metų Švedijoje pastatytu pastatu.
Tūkstančiai žmonių seka gyvai, kai bažnyčia palieka savo vietą po 113 metų
Kai didžiulės medinės sienos pradeda lėtai slinkti iš savo vietos, šis momentas tampa daugiau nei inžinerinis reginys — tai bendruomenės istorijos dalis. Tūkstančiai gyventojų ir svečių, įskaitant Švedijos karalių, išsirikiavo palei maršrutą, o televizija rengia visos kelionės tiesioginę transliaciją.
Tai akimirka, kai istorinis pastatas ne tik išsaugomas, bet ir juda kartu su savo žmonėmis. „Galiausiai, pagaliau padarome tai, ko laukėme daugelį metų“, – sakė S. Lagerlöf Määttä. Šįkart Kirunos istorija įrodo, kad miestas ir jo simboliai gali ne tik išgyventi pokyčius, bet ir pažodžiui persikelti į ateitį.
