CD formatu pirmasis išleistas buvo legendinės Abba albumas „The Visitors“
1982 metų rugpjūčio 17 dieną Vokietijoje įmonė „Polygram“ išspaudė pirmuosius komercinius kompaktinius diskus – grupės „ABBA“ albumą „The Visitors“.
Nuo tos dienos praėjo 43 metai, o šis technologinis sprendimas tapo vienu didžiausių posūkių muzikos istorijoje. CD formatas gimė iš „Sony“ ir „Philips“ bendradarbiavimo, kuris prasidėjo dar 1979 metais, kai abi kompanijos nusprendė sukurti skaitmeninį muzikos diską.
Įdomu tai, kad kompaktinio disko standartas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Nors pradžioje diskai buvo kuriami 11,5 cm skersmens, galintys talpinti valandą muzikos, galiausiai nuspręsta gaminti 12 cm diskus, galinčius įrašyti iki 74 minučių.
Pasak legendos, toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad diskas turėjo tilpti visą Ludwigo van Beethoveno Devintąją simfoniją – tuometinio „Sony“ prezidento Norio Ohgos mėgstamiausią kūrinį. Kiti šaltiniai teigia, kad tokios trukmės norėjo garsus dirigentas Herbertas von Karajanas.
1980 metais buvo patvirtintas garsusis „Red Book“ standartas, kuris apibrėžė pagrindines garso disko savybes. O jau 1982 m. rugpjūtį pasirodė pirmasis tiražas, kuris į muzikos industriją įnešė skaitmeninės revoliucijos pradžią.
Kompaktiniai diskai užkariavo kiekvieną: nuo „boombox“ iki CD grotuvų
Pirmasis albumas Jungtinėse Valstijose, išleistas CD formatu, buvo Bruce Springsteeno „Born in the U.S.A.“ 1984 metais. Nuo tada kompaktiniai diskai pradėjo sparčiai užkariauti pasaulį.
Pavyzdžiui, 1985 m. „Dire Straits“ albumas „Brothers in Arms“ tapo pirmuoju, parduotu milijono kopijų tiražu vien CD formatu. Iki 1988 metų pasaulyje buvo pagaminta jau 400 milijonų diskų.
Didžiausias komercinis CD bumas užfiksuotas 2000 metais – vien tik JAV buvo parduota apie 943 milijonai albumų kompaktiniuose diskuose. Jie tapo ne tik muzikos, bet ir apskritai populiariosios kultūros simboliu.
CD grotuvas buvo kiekvienuose namuose, kiekviename automobilyje, o CD grotuvai ir „boombox“ kolonėlės leido klausytis muzikos bet kur.
Socialinės ir kultūrinės reikšmės nereikėtų nuvertinti – CD suteikė galimybę pirmą kartą plačiai mėgautis nepriekaištingos kokybės skaitmeniniu garsu. Be to, diskai atrodė patikimesni už vinilines plokšteles ar kasečių juostas, nes juos buvo sunkiau sugadinti kasdien naudojant.
Kompaktiniai diskai tapo ne tik muzikos, bet ir technologijų pažangos varikliu
Nors diskai iš pradžių buvo skirti muzikai, netrukus jie įgijo naują paskirtį. 1985 m. pristatytas „Yellow Book“ standartas leido kompaktiniuose diskuose saugoti ne tik garsą, bet ir duomenis – tai buvo CD-ROM pradžia.
1988 m. įsigaliojęs ISO 9660 standartas apibrėžė failų struktūrą, o 1992 m. rinkoje pasirodė pirmieji CD įrašymo įrenginiai (CD-R), suteikę galimybę žmonėms patiems kurti savo diskus.[ref-lt]
Ši technologija stipriai pakeitė kompiuterių pasaulį. CD-ROM tapo neatsiejama dalimi programinės įrangos platinimo, žaidimų industrijos bei duomenų archyvavimo. Negana to, CD-R ir CD-RW diskai atvėrė galimybę dalintis duomenimis tarp vartotojų dar prieš interneto plėtrą.
„Kompaktinis diskas buvo esminis tiltas tarp analoginės ir skaitmeninės eros – jis ne tik pakeitė muzikos klausymąsi, bet ir įtvirtino kompiuterius kaip multimedijos centrus“, – pažymi muzikos technologijų tyrėjai.
CD pardavimų kiekis pradėjo smukti jau nuo 2000-ųjų
XXI amžiaus pradžioje prasidėjo spartus kompaktinių diskų nuosmukis. Internetas, MP3 formatas ir vėliau atsiradusios srautinės muzikos platformos pakeitė vartotojų įpročius. Automobiliuose CD grotuvus pradėjo keisti USB jungtys, o namų muzikinės kolekcijos persikėlė į telefonus ir kompiuterius.
Vis dėlto diskai niekada neišnyko visiškai. Kaip ir vinilas, jie išliko nišinėse bendruomenėse, ypač tarp melomanų, vertinančių fizinį albumo formatą. Kai kurie atlikėjai, tarp jų ir šiuolaikinės pop žvaigždės, vis dar išleidžia savo albumus CD formatu, žinodami, kad dalis gerbėjų trokšta turėti „tikrą“ muzikos kopiją.
Minint 43 metų jubiliejų, kompaktiniai diskai jau atrodo kaip nostalgijos simbolis, tačiau jų įtaka muzikos, technologijų ir net kasdienio gyvenimo įpročiams yra neabejotina. CD padėjo pereiti nuo analoginės prie skaitmeninės eros, o jų palikimas išlieka gyvas net ir srautinės muzikos amžiuje.
