Vyriausybė rengia įstatymų pakeitimus, kurie ribos perteklinį maistą ir keis patiekimo principus
Rugpjūčio 12 d. Turkijos žiniasklaida paskelbė, kad šalis imasi ryžtingų veiksmų prieš maisto švaistymą, kuris kasmet pasiekia vidutiniškai 23 milijonus tonų.[1]
Remiantis Turkijos maisto švaistymo prevencijos fondo duomenimis, beveik 35% vaisių ir daržovių neišvysta pirkėjo stalo, nes išmetami dar prieš patiekimą.
Šią problemą nagrinėjęs Prezidentūros žemės ūkio ir maisto politikos komitetas parengė išsamų planą ir pristatys jį prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Vyriausybė ketina teikti įstatymo projektus parlamentui, kad būtų pakeisti tiek kavinių ir restoranų, tiek viešbučių veiklos principai.
Vienas iš pokyčių – naujos taisyklės dėl populiarių „serpme kahvaltı“ (gausių turkiškų pusryčių), kuriose dažnai patiekiami didžiuliai maisto kiekiai pagal svečių skaičių. Planuojama atsisakyti privalomo „vienam žmogui – atskira porcija“ principo, leidžiant užsisakyti tiek, kiek realiai bus suvartota.
Viešbučių sektoriuje numatoma, kad dabartinę „viskas įskaičiuota“ („all inclusive“) konceptą palaipsniui keis modelis „rinkis, ką valgysi“, kai patiekalai bus ruošiami pagal individualų pasirinkimą, o ne patiekiami pertekliniais kiekiais savitarnos bufetuose.
Tūkstaničiai tonų iššvaistyto maisto: mėgaujasi ne tik turistai, bet it vietiniai
Dar 2024 m. spalį Turkijos Profesionaliųjų viešbučių vadovų asociacijos vadovas Hakanas Saatçıoğlu pabrėžė, kad „all inclusive“ sistema generuoja didžiules atliekų apimtis ir nuostolius.[2]
Pasak jo, viename tūkstantį svečių talpinančiame viešbutyje per mėnesį į šiukšlių konteinerius iškeliauja apie 9 tonos perdirbto maisto, o tai kainuoja maždaug 600 tūkstančių Turkijos lirų.
Šios problemos mastas, anot jo, yra ne tik ekonominis, bet ir ekologinis – vis daugiau viešbučių, siekdami įtikti aplinkai neabejingiems turistams, investuoja į saulės energijos sistemas ar vandens perdirbimą, tačiau kartu susiduria su išaugusiomis sąnaudomis, pavyzdžiui, pereinant nuo plastikinių prie stiklinių butelių.
Saatçıoğlu teigimu, būtina iš naujo apibrėžti „all inclusive“ sistemą, orientuojantis į kokybiškesnius produktus ir geresnę išteklių kontrolę.
Jis siūlo palikti galimybę svečiams vartoti tiek, kiek nori, tačiau rasti būdų sumažinti to, kas lieka ant stalo ir išmetama, kiekį. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiausia maisto švaistymo viešbučiuose sukelia vietiniai turistai ir lankytojai iš Artimųjų Rytų.
Sektoriaus veteranai pripažįsta sistemos svarbą, bet siūlo modernizuoti jos modelį
Idėja peržiūrėti „all inclusive“ konceptą viešai aptarta ir 2024 m. rugpjūtį, kai vienas iš sistemos kūrėjų Turkijoje, verslininkas Zaferis Alkaya, pareiškė, kad ši paslaugų forma neabejotinai prisidėjo prie šalies turizmo augimo nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos, tačiau dabar reikia ją pritaikyti prie naujų rinkos ir keliautojų poreikių.[3]
Jo teigimu, turistai, pasirengę mokėti daugiau už aukštesnės kokybės paslaugas, turi gauti tokią galimybę, o sistema turėtų būti lankstesnė.
Vis dėlto Turkijos kelionių organizatorių asociacija išlieka skeptiška. Ji pažymi, kad siūlytas „mokėk tiek, kiek panaudoji“ modelis nėra pajėgus pakeisti itin populiarios viskas įskaičiuota formulės, kuri ypač patraukli užsienio poilsiautojams.
Šiuo metu didžioji dalis kelionių paketų Turkijoje vis dar parduodama būtent šiuo formatu, todėl sektoriaus lyderiai sutaria, kad bet kokie pokyčiai turės būti įgyvendinami palaipsniui, kad neatsirastų rizikos prarasti turistų srautus.
