Pajūrio lankytojų skaičius Italijoje krito dėl aukštų kainų ir karščio bangų
Šią vasarą Italijos pajūris patiria netikėtą krizę — dalis kurortų neteko iki ketvirtadalio lankytojų, o kalnų kurortai vos spėja priimti augantį turistų srautą. Dalis verslininkų kaltina pragyvenimo brangimą ir didėjančias paslaugų kainas, kiti — vis labiau įsisiautėjančias karščio bangas ir klimatą.
Itališkos vasaros tradicija, savaitei ar net mėnesiui persikelti į tą patį pajūrio kurortą, iš anksto užsisakant gultus, skėčius ir kabinas, šiemet braška. Kurortų asociacijos „Assobalneari Italia“ duomenimis, birželį ir liepą kai kuriuose regionuose lankytojų skaičius smuko 15–25 procentais. Ypač ištuštėjusios savaitės dienos, o tie, kurie vis dėlto atvyksta, išleidžia mažiau maistui ir gėrimams[1].
Kainos tampa pagrindine diskusijų tema: vartotojų asociacijos „Altroconsumo“ skaičiavimais, vidutinė gulto nuomos kaina per ketverius metus pakilo 17 procentų. Lacijaus pakrantėje už du gultus ir skėtį dažniausiai tenka sumokėti ne mažiau kaip 30 eurų, o populiariuose Puglijos ar Sardinijos kurortuose ši suma šokteli iki 90 eurų per dieną.
Aktorius Alessandro Gassmannas, socialiniuose tinkluose pasidalinęs nuotrauka su tuščiais gultais, kritikavo pajūrio verslininkus: „Galbūt lankytojų nėra, nes kainos išpūstos, o žmonės renkasi nemokamus paplūdimius? Sumažinkite kainas, ir gal viskas pasikeis.“
Kalnų kurortai patiria lankytojų bumą
Nors kai kurie kurortų atstovai ginasi, kad kainos kilo tik nežymiai ir už tai poilsiautojai gauna papildomas paslaugas, vartotojų organizacijos kaltina verslininkus finansiniu spaudimu poilsiautojams bei monopolija, dėl kurios vis mažiau lieka nemokamų paplūdimių.
Priešingai nei pajūryje, Italijos kalnų regionai, ypač Dolomitų kalnai ir Trentino sritis, fiksuoja rekordinį turistų antplūdį. Praėjusių metų vasaros rekordas, daugiau nei 10 milijonų lankytojų, gali būti viršytas jau šį sezoną.
Ekspertai pastebi, kad kalnų poilsis dažnai kainuoja pigiau nei pajūryje, tačiau šiemet didžiausią įtaką turėjo klimatas. Birželis buvo vienas karščiausių mėnesių istorijoje, o liepą, nors temperatūra kiek smuko, vis tiek fiksuotas ketvirtas pagal karštį mėnuo Europoje. Karščio bangos, perkopiančios 40 laipsnių ribą, paskatino žmones rinktis vėsesnes vietoves — ypač Alpėse esančius kurortus[2].
Ekspertai ragina keisti turizmo valdymą ir plėsti sezono ribas
Augantis lankytojų skaičius kelia ir naujų problemų. Kai kur turistų srautai tokie dideli, kad susidaro eilės net kalnų takuose. Pavyzdžiui, Secedos kalno maršrutas šią vasarą vieną dieną sutraukė apie 8 tūkst. lankytojų, o vietos žemės savininkai nusprendė įrengti turniketą su mokamu įėjimu.
Turizmo specialistai sutaria, kad masinis lankytojų antplūdis keliose žinomiausiose vietose — tai ne tik „overturizmas“, bet ir prasto lankytojų srautų valdymo pasekmė. Trentino rinkodaros vadovas Gianni Battaiola pabrėžia, jog būtina reklamuoti mažiau žinomas, bet ne mažiau patrauklias vietoves, o sezoną pratęsti į rugsėjį ir spalį.
Jau šiemet kai kurios kalnų trobelės planuoja veikti ilgiau, siūlydamos rudens gastronomijos ir vyndarystės programas. Ekspertai įsitikinę, kad, atsižvelgiant į ilgėjančias vasaras Europoje, kalnų kurortai gali tapti ne tik žiemos, bet ir rudens traukos centru.
