Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų genocido diena
Jos metu kviečiama atminti romų genocido aukas. Šiemet šio minėjimo metu visuomenei bus pristatyta Mariaus Jampolskio režisuota muzikinė pjesė „Bėk, Raymondai“, kuri pasakoja tikrą prancūzų romo Raymondo Gurême šeimos istoriją.
Tragišką Raymondo šeimos istoriją pasakojanti muzikinė pjesė visuomenei bus pristatyta rugpjūčio 2 d. 12 val. MO muziejaus kino salėje. Pjesė sukurta pagal tikrus Raymondo Gurême gyvenimo faktus ir yra skirta jo gimimo šimtmečiui paminėti. Šiai progai skirta pjesė „Bėk, Raymondai“ (rež. Marius Jampolskis) pasakoja siaubingą romų šeimos istoriją, atskleidžiančią sudėtingus gyvenimo vingius. Šeima turėjo keliaujanti cirką. Tėvas buvo akrobatas, kino mechanikas, muzikantas ir Pirmojo pasaulinio karo veteranas, o motina išmokė visus devynis vaikus įvairių cirko menų. Pats Raymondas savo pasirodymus cirke pradėjo vos būdamas dvejų. Jis buvo akrobatas, klounas, žirgų dresuotojas.
Pabėgo, bet grįždavo padėti šeimai
1940 m. Raymondo šeima buvo išvežta į internavimo stovyklą, iš kurios Raymondas buvo pabėgęs net du kartus. Vieno pabėgimo metu jam padėjo jo cirke išmokti triukai: jis išsivadavo iš antrankių ir prasmuko pro siaurą durų plyšį. Radęs saugų prieglobstį netoli stovyklos, naktimis jis grįždavo pas šeimą atnešti jiems maisto, ir galiausiai buvo pagautas, tuomet perduotas kitai internavimo ir perauklėjimo įstaigai.
Raymondo šeimai teko iškęsti sudėtingus gyvenimo vingius, gyventi ne vienoje drausmės stovykloje, kur kentė sudėtingas sąlygas, žiaurų darbą, nepriteklių ir smurtą. 1944 m. birželio 15 d. ryžosi dar vienam pabėgimui, kuris galiausiai buvo sėkmingas. Jis pasislėpė anglių krūvoje traukinyje, vykusiame į Prancūziją. Visą tą laiką Raymondas buvo atskirtas nuo šeimos, ir tik 1950 m. sužinojo, kad jo šeima buvo išlaisvinta ir gyvena netoli Belgijos. Jis įveikė 400 km, dalį kelionės eidamas pėsčiomis, kad pagaliau grįžtų pas artimuosius.
„Ši istorija ir tapo įkvėpimu naujai pjesei „Bėk, Raymondai“. Joje kviečiame iš arčiau susipažinti tik su viena istorija, kuri nutiko II pasaulinio karo metais. Tačiau tokių istorijų buvo tūkstančiai. Mažai kas žino, kad jos palietė ir Lietuvos romus. II Pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo nužudytas kas trečias romas. Kiekviena tų istorijų yra labai svarbi mūsų bendruomenei. Norime jas nušviesti, kad išsaugotume šią skaudžią, tačiau svarbią istorijos dalį, kurios negalime pamiršti.
Džiaugiamės, kad režisuoti pjesę sutiko M. Jampolskis, su kuriuo dirbame nebe pirmą kartą. O vaidinti sutiko romų jaunimas. Tai būdas ne tik išsaugoti mūsų istorinę atmintį, bet ir perduoti ją ir jos svarbą jaunajai kartai“, – sako renginį organizuojančios „Lietuvos romų bendruomenės“ pirmininkas Ištvanas Kvik.
Skaudžias istorijas pasakoja per meną
Tai – jau ne pirma pjesė, skirta romų genocido temai, su kuria dirba romai ir Marius Jampolskis.
„Prieš kelerius metus „Sare Roma“ kartu su kitais atlikėjais taip pat sukūrė muzikinę pjesę „Samudaripen. Mergaitė iš vagono“, kurios režisierius irgi buvo Marius Jampolskis. Šiai pjesei buvo pasirinktas tikras įvykis: mergaitė iš vagono, Settela – dešimtmetė romė Anna Maria Steinbach, buvo išvežta su šeima į koncentracijos stovyklą Aušvice, kur po trijų mėnesių kartu su savo mama, broliais ir seserimis, buvo nužudyta dujų kameroje.
Dar kitais metais parodėme monopjesę „Esu Karolis“, kur Marius atliko pagrindinę rolę – pasakojo berniuko, gyvenančio gete, istoriją. Kalbėti apie šias istorijas sudėtinga, todėl pasitelkiame meno formą, kuri suprantama kiekvienam.
Šiemet visuomenei nusprendėme papasakoti R. Gureme istoriją. Džiaugiamės, kad prisijungė ir pasaulinio garso romų žvaigždė – gitaros meistras Vadim Kolpakov. JAV gyvenantis pasaulyje plačiai žinomas romas V. Kolpakov yra kilęs iš garsios Kolpakovų muzikantų dinastijos, kurioje net trys kartos – virtuozai gitaristai. 2008–2009 metais pasaulinio Madonos turo metu V .Kolpakov grojo vienoje scenoje su šia pop muzikos legenda. Nuostabu, kokio lygio profesionalai prisideda prie šios svarbios mūsų misijos“, – sako Baltijos regiono romių asociacijos vadovė V. Poškaitė-Kovaliuk.
Lietuvoje Panerių memoriale vyks antroji romų genocido minėjimo dalis
R. Gureme, grįžęs į Prancūziją, daug metų kovojo už romų genocido pripažinimą. Nuo 2019 m. ši diena oficialiai minima ir Lietuvoje. Tais metais Lietuvos Respublikos Seimas rugpjūčio 2-ąją paskelbė Romų genocido aukų atminimo diena, taip įprasminant Lietuvos romų tautybės žmonių patirtą neteisybę ir netektį Antrojo pasaulinio karo metu. Šios dienos minėjimas – tai svarbus žingsnis istorinės tiesos atkūrimo, atminties kultūros puoselėjimo ir socialinio teisingumo link.
Antroji šio minėjimo dalis šiemet vyks nuo 13:30 val. Panerių memoriale. Tai viena pagrindinių masinių žudynių vietų Lietuvoje, kurioje buvo nužudyti tūkstančiai žmonių, tarp jų ir romų tautybės šeimos. Čia neseniai buvo pastatytas laikinas Romų genocido atminimui skirtas simbolinis paminklas. Šiemet čia bus giedamas romų himnas, žuvę romai bus pagerbti tylos minute. Išreikšti pagarbą atvyks Lietuvos Prezidentūros atstovai, Vyriausybės nariai, Tautinių mažumų departamento atstovai, Seimo nariai, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai, bendruomenės nariai ir visuomenininkai.
„Labai džiaugiamės, kad šis minėjimas kiekvienais metais sulaukia vis didesnio visuomenės, valdžios atstovų, institucijų dėmesio. Tai ne tik istorinės atminties išsaugojimo, bet ir pilietinio solidarumo ženklas“, – sako Baltijos regiono romių asociacijos vadovė V. Poškaitė-Kovaliuk.
Renginio organizatoriai: „Lietuvos romų bendruomenė“ ir Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės. Renginio globėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus m. savivaldybė. Projekto partneriai: Romų visuomenės centras, Baltijos regiono romių asociacija, Romų jaunimo centras „Jekhipe“.
Informacija parengta pagal Lietuvos romų bendruomenės atsiųstą pranešimą spaudai.
