Prienuose paminėtas Pranciškos Balnienės 100-metis
Liepos 29-ąją 100-ąjį gimtadienį atšventusi Pranciška Balnienė iš Prienų rajono tapo gražiu ilgaamžiškumo pavyzdžiu Lietuvoje. Senolė savo gyvenimu liudija, kad amžius gali būti tik skaičius – nepaisant šimto metų, ji išlieka guvi, šviesaus proto ir savarankiška.
Jubiliejaus proga liepos 26 dieną surengta šventė kavinėje, kur susirinko apie keturiasdešimt artimųjų, skambėjo muzika ir net šokta. Po kelių dienų Prancišką aplankė ir pasveikino Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas bei seniūnė Janina Armonienė.
„Kai jauna buvau, tai sunkiausia buvo, kol vaikus auginau. Dabar gyvenu gerai, nieko netrūksta“, – džiugiai sakė Pranciška, pabrėždama, kad vis dar pati apsiperka, gamina valgį ir net siuva.
Jubiliatė persikėlė į Prienus prieš keturiolika metų po vyro mirties, o šiuo metu gyvena netoli vaikų ir vaikaičių. Artimieji padeda, tačiau pati močiutė nori išlikti aktyvi: rūpinasi namais, bendrauja su kaimynais, ir, kaip pati sako, „Dievulis nesumaišė senatvėje proto ir nepaguldė ant patalo“.
Lietuvoje – šimtai šimtamečių, dauguma jų – moterys
Ilgaamžių Lietuvoje yra daugiau, nei daugelis mano. 2024-ųjų pradžioje šalyje gyveno 347 žmonės, kuriems 100 metų ar daugiau. Daugiausia jų – moterys (301), tačiau tarp jų yra ir ilgaamžių vyrų (46).
Ilgiausiai gyvenęs žmogus Lietuvoje, bent jau pagal oficialius duomenis, buvo Juozas Mereckas iš Kaišiadorių rajono. Jis mirė 2024 m. sausį, eidamas 110-uosius metus.
Kaip teigė Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė, vyras buvo žvalus iki pat paskutinių savaičių – dar pats nueidavo į parduotuvę, žiemas leisdavo Kaune, o vasaras – savo namuose Dovainonyse.
Šimtamečių galima rasti beveik kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Vyriausiam šiuo metu gyvenančiam vyrui – 103-eji, jis gyvena Kaune. Tiesa, tikėtina, kad tokių gyventojų ateityje daugės – gyvenimo trukmė ilgėja, o senėjimo tendencijos neaplenkia nė vieno Europos regiono.
Ilgaamžiškumo simbolis pasaulyje – prancūzė Jeanne Calment, gyvenusi 122 metus
Rekordinis ilgaamžiškumo atvejis pasaulyje priklauso prancūzei Jeanne Calment, kuri mirė 1997 m. sulaukusi 122 metų ir 164 dienų. Gimusi 1875 m. Arlio mieste, Pietų Prancūzijoje, ji išgyveno penkis amžiaus dešimtmečius ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje. Jos šeimoje ilgaamžiškumas nebuvo retenybė: tėvas gyveno iki 93-ejų, motina – iki 86-erių, o brolis – iki 97-erių.
Visą gyvenimą išlikusi aktyvi ir guvi, Calment mėgavosi šokoladu, portveinu ir net keptu maistu – net ir gyvendama slaugos namuose. Nepaisant to, kad nebuvo sporto entuziastė, iki pat senatvės darė mankštas sėdėdama krėsle su ausinėmis ant galvos. Medicinos tyrimai rodė, kad net sulaukusi 115 metų ji išsaugojo protinį aštrumą, o atminties gebėjimai buvo prilyginami 80–90 metų žmonėms.
Jeanne Calment pati savo ilgaamžiškumą aiškino paprastai – pasak jos, paslaptis slypi judėjime, humore ir atsipalaidavusiame požiūryje į gyvenimą. Nors vėliau atsirado versijų, kad jos amžius galėjo būti mažesnis nei skelbiama, jokių įtikinamų įrodymų pateikta nebuvo. Todėl iki šiol ji laikoma oficialia pasaulio rekordininke.
