I. Hofmanas sukritikavo EK siūlymą mažinti finansavimą maisto tiekimui
Žemės ūkio ministras I. Hofmanas aiškiai ir kategoriškai pasisako prieš Europos Komisijos siūlymus dėl ES ilgalaikio biudžeto 2028–2034 metams. Jis kritikuoja planus sumažinti žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimą apie 20 proc., kai tuo pačiu siūloma steigti naują fondą, jungiantį lėšas įvairioms sritims, tokioms kaip migracija ar sanglauda.
„Deja, EK mūsų pozicijos neišgirdo. Šiuo geopolitiniu metu, kai pabrėžiama maisto tiekimo svarba, finansavimo mažinimas – tai nesusipratimas“, – pabrėžia Hofmanas. Jis akcentuoja, kad toks lėšų apkarpymas gali smarkiai paveikti maisto gamybą, didinti kainas ir stabdyti kaimo plėtros progresą[1].
Ministras ypač skeptiškai vertina naujo fondo idėją: „Kam apjungti sanglaudos ir BŽŪP finansavimą, jei didžioji dalis lėšų BŽŪP bus „apsaugota“? Geriau palikti BŽŪP kaip atskirą, tvirtą politiką su garantuotu finansavimu, kaip buvo iki šiol.“
Komisijos siūloma priemonė neatitinka kaimo plėtros poreikių
Hofmanas taip pat išreiškia abejones dėl naujos finansavimo struktūros, kurią siūlo EK – Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano, apimančio visas sritis, įskaitant žemės ūkį tik kaip vieną komponentą. „Tai primena sudėtingą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri neatrodo tinkama kaimo plėtros poreikiams“, – sako ministras.
Be to, Žemės ūkio ministerijos vadovas pabrėžia, kad tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių išliks Lietuvos prioritetu.
„Tęsiame bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, kalbame vienu balsu. Tikimės, kad išmokų didinimas nebus finansuojamas kaimo plėtros lėšų sąskaita.“ – teigė ministras.
Kalbėdamas apie Bendrosios žuvininkystės politikos ateitį, I. Hofmanas įspėjo, kad sektorius susiduria su panašiomis problemomis, tad, jei norime konkurencingumo, BŽP esą turi turėti atskirą, specialų finansavimą.
Anot jo, derybos bus ilgos ir sudėtingos, bet Lietuvos pozicija aiški – BŽŪP turi išlikti atskira, tvirta ir pakankamai finansuojama politika, garantuojanti aukštos kokybės, saugų ir prieinamą maistą visiems ES gyventojams.
EK planuose – apie 20 proc. mažinti žemės ūkio finansavimą ir sujungti paramą į vieningą fondą
Europos Komisija siūlo 2028–2034 m. ES biudžete sumažinti žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimą apie 20 proc. Viena svarbiausių naujovių – naujo bendro fondo kūrimas, kuriame bus apjungtos įvairios sritys, tokios kaip žemės ūkis, migracija, sienų valdymas ir sanglaudos politika[2].
Vietoje esamo Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) Strateginio plano siūloma įvesti Nacionalinį ir regioninį partnerystės planą, apimantį visas fondo sritis, kur žemės ūkis ir kaimo plėtra taps tik viena iš dalių. Komisija taip pat rekomenduos valstybėms narėms, kokias reformas ir tikslus siekti, o finansavimas bus rodomas kaip viena bendra eilutė, suteikianti daugiau lankstumo reaguoti į iššūkius.
Be to, EK siūlo suvienodinti tiesiogines išmokas tarp valstybių narių, nors konkretūs kriterijai ir terminai kol kas neaiškūs. Finansavimo administravimui siūloma taikyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (EGADP) modelį, kuris, nors efektyvus, buvo kritikuojamas dėl sudėtingumo.
Dėl Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) numatytas atskiras finansavimas, tačiau su didelėmis finansinėmis pareigomis sektoriui. Šie pasiūlymai dar bus svarstomi ES institucijose, todėl galutinės formos dar gali keistis.
