Europa pirmauja, bet skirtumai tarp valstybių išlieka
2025 metų pasaulinis pasų reitingas atskleidė aiškią tendenciją – Europos šalys dominuoja pagal galimybes keliauti be vizos. Henley Passport Index reitinge net 28 Europos šalys patenka tarp dešimties aukščiausių pozicijų (daugelis jų dalijasi tas pačias vietas pagal bevizio keliavimo galimybes).[1]
Trečiąją vietą pasaulyje užima Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija ir Ispanija – šių šalių piliečiai gali be vizos keliauti į 189 valstybes. Vos vienu tašku mažiau – 188 šalys – pasiekiamos Austrijos, Belgijos, Nyderlandų, Portugalijos, Švedijos ir Norvegijos piliečiams.
Tuo tarpu kai kurios Europos valstybės vis dar lieka reitingo gale. Baltarusija su 81 šalimi užima 62 vietą, o Kosovas, kurio pasas leidžia patekti į 82 šalis, – 61-ąją. Akivaizdu, kad net geografiškai priklausant Europai ne visos valstybės gali džiaugtis tokia pačia diplomatine galia. Nors Kosovo atveju matomas šioks toks progresas, abiem šalims vis dar trūksta dvišalių susitarimų, ypač su Vakarų valstybėmis.
„Prieiga yra užsitarnaujama – ir turi būti palaikoma“, – pabrėžė Henley & Partners pirmininkas Kristianas Kaelinas.
„Šalys, kurios investuoja į diplomatinius santykius, dažniausiai kyla.“
Kaip vertinamas Lietuvos pasas tarptautiniame kontekste
Lietuvos pasas leidžia be vizos keliauti į 187 šalis, o tai reiškia, kad šalis patenka į penktąją vietą pasauliniame reitinge kartu su Latvija, Estija, Šveicarija, Naująja Zelandija, Graikija ir Čekija.
Lyginant su pasaulio vidurkiu (kuris šiemet siekia 109 šalis) Lietuvos pasas vertinamas kaip itin stiprus. Dėl narystės Europos Sąjungoje, Šengeno erdvėje ir stiprių dvišalių santykių, lietuviai turi galimybę keliauti beveik visame pasaulyje, įskaitant didžiąją dalį Azijos, Amerikos, Okeanijos ir Afrikos valstybių.
Nors Lietuva yra santykinai maža ir geopolitinėje aplinkoje dažnai veikia kaip tarpininkė tarp Vakarų ir Rytų, diplomatiniai pasiekimai atsispindi jos piliečių mobilumo galimybėse. Be to, Lietuvos pasas dažnai prilyginamas tokių šalių kaip Kanada ar Australija dokumentams – šių šalių piliečiams be vizos taip pat prieinamos apie 187 valstybės.
Tokios galimybės turi realų poveikį – jos atveria duris studentams, verslininkams, tyrėjams ir keliautojams.
Pavyzdžiui, lietuvis, planuojantis stažuotę Pietų Korėjoje, gali keliauti be papildomų vizų. Verslininkas, vykstantis į tarptautinę parodą Kanadoje ar Jungtinėse Valstijose, gali gauti išankstinę registraciją elektroninėje sistemoje be būtinybės kreiptis į ambasadą. Šios privilegijos tampa vis svarbesnės globalioje ekonomikoje, kur greitis ir lankstumas dažnai lemia sėkmę.
Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos netenka pozicijų
Dar prieš dešimtmetį Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos dalijosi pasaulio lyderystę pasų reitinge. Tačiau 2025-aisiais situacija pasikeitė iš esmės.
Dabar Jungtinė Karalystė užima šeštąją vietą (186 šalys), o Jungtinės Valstijos nukrito į dešimtąją – tai žemiausia jų pozicija per visą Henley reitingo 20 metų istoriją.[2] Šių šalių kritimas aiškinamas griežtėjančia imigracijos politika ir sudėtingesnėmis derybomis dėl bevizio režimo su kai kuriomis valstybėmis.[3]
Priešingai, sparčiai kyla tokios šalys kaip Jungtiniai Arabų Emyratai (8 vieta), Saudo Arabija (54) ir Kinija (60). Šios valstybės aktyviai plečia dvišalius susitarimus, švelnina įvažiavimo sąlygas ir siekia tarptautinio pasitikėjimo. Tai rodo, kad net ir autoritariniai režimai, pasitelkę diplomatinį lankstumą, gali pasiekti reikšmingų rezultatų.
Tad net jei kai kurios šalys remiasi istorine galia ir tarptautiniu statusu, stipraus paso vertė tampa dinamišku, nuolat kintančiu rodikliu. Šiandien tai – ne privilegija, o tikslingos diplomatijos ir nuoseklių pastangų atspindys. Ir Lietuva šiame žemėlapyje užima vieną tvirčiausių pozicijų.
