TEA Lietuvai: laikas atsisveikinti su taršiais automobiliais ir privilegijuotais saulės elektrinių savininkais
Lietuvai siekiant tapti elektros eksportuotoja ir klimatui neutralia valstybe, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) siunčia aiškią žinutę – būtinos drąsios reformos. Tarp svarbiausių pasiūlymų – įvesti metinį taršos mokestį automobiliams ir keisti šiuo metu gyventojams palankią, tačiau tiekėjams nuostolingą saulės elektrinių apskaitos sistemą. Tačiau, kaip jau rodo mūsų pavyzdys, taršos mokesčiai taršos dar nesumažino.
Transportas – pagrindinis taršos šaltinis šalyje, atsakingas už trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. TEA ragina Lietuvą nutraukti „išskirtinių sąlygų“ politiką: įvesti progresinį automobilių nuosavybės mokestį, kuris atsižvelgtų į CO2 emisijas ir automobilio svorį, bet apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus. Taip pat siūloma labiau apmokestinti degalus, skatinti elektromobilių plėtrą, viešojo transporto prieinamumą ir daugiabučių renovaciją[1].
Tuo metu saulės energijos srityje TEA įžvelgia pavojų dabartinėje „net-metering“ sistemoje, kur energija kompensuojama kilovatvalandėmis. Tiekėjai patiria milijoninius nuostolius, o tinklų perkrova riboja naujų elektrinių prijungimą. Agentūra siūlo pereiti prie „net-billing“ modelio – atsiskaitymo pinigais, skatinti akumuliatorių naudojimą ir užtikrinti sistemos stabilumą.
Šie pokyčiai, anot TEA, ne tik neišvengiami, bet ir būtini, jei Lietuva nori iš tikrųjų žengti į energetinę nepriklausomybę ir tapti žaliąja lydere Europoje.
Nuo sausio – didesnis vienkartinis automobilių taršos mokestis
Kol Lietuvoje dar nėra įvestas visuotinis metinis automobilių taršos mokestis, valdžia vairuotojams spaudimą didina kitais būdais. Nuo šių metų pradžios padidėjo vienkartinis taršos mokestis, kurį reikia sumokėti registruojant automobilį „Regitroje“[2].
Nors mokestis skaičiuojamas pagal automobilio išmetamo CO₂ kiekį ir degalų tipą, realiai labiausiai nukenčia dyzelinių automobilių savininkai – jiems taršiausių transporto priemonių mokestis gali siekti net 752 eurus. Benzininiams automobiliams su tokia pačia emisija reikėtų sumokėti 376 eurus, dujinėms – 338 eurus.
Tokia finansinė našta vis labiau spaudžia viduriniąją klasę, ypač tuos, kurie gyvena regionuose, kur elektromobilių infrastruktūra dar menkai išvystyta. Pavyzdžiui, Kėdainiuose registruota daugiau nei 22 tūkstančiai dyzelinių automobilių, o elektromobilių – vos 94.
Tuo pačiu statistiškai trečdalis registruojamų automobilių vis dar yra netaršūs, išmetantys iki 130 g/km CO₂ – jie nuo mokesčio atleidžiami. Vis dėlto bendras kursas aiškus – mokesčiai auga, o taršos kriterijai griežtėja.

Mokesčiai pakilo, bet tarša nesumažėjo: kaip taip nutiko?
Lietuvos vairuotojai jau ketverius metus moka vienkartinį automobilių taršos mokestį, kuris turėjo paskatinti rinktis mažiau taršias transporto priemones arba persėsti į viešąjį transportą.
Tačiau pernai metų gruodį paviešinti Aplinkos ministerijos ir „Regitros“ duomenys parodė, kad šis mokestis ne tik nesumažino taršos, bet ir tapo papildomu finansiniu krūviu vairuotojams.
Vietoje to, kad atsisakytų automobilių ar rinktųsi ekologiškesnes alternatyvas, lietuviai toliau renkasi senus dyzelinius automobilius ir dažniau tiesiog sumoka mokestį, kuris valstybės biudžetą papildė jau daugiau nei 130 mln. eurų. Dėl to ekspertai ragina šį mokestį tobulinti ir galbūt įvesti jo kasmetinį surinkimą, siekiant tikro poveikio aplinkai.
Pabandymas įvesti visuotinį NT mokestį – startas kitiems mokesčiams?
O štai, nors ir dabartinė valdžia kadaise griežtai purtėsi visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sąvokos, dabar neseniai viskas ėmė ir pasikeitė, nedaug trūko, kad dauguma gyventojų mokėtų už tai, kad turi teisę naudotis savo nuosavu būstu.
Tiesa, kaip paaiškėjo, dabar įvestas mokestis – mažesnė blogybė, nei būtų likęs esamas, jei šie pakeitimai nebūtų priimti.
Valdantieji pritarė, kad mokesčio slenksčiu pirmajam būstui taptų 450 tūkst. eurų (bendrai sutuoktiniams – 900 tūkst. eurų), o paskesniems būstams – 50 tūkst. eurų suma. Iki šiol NT mokestis buvo skaičiuojamas nuo viso turto vertės viršijančios 150 tūkst. eurų, kas kai kuriems savininkams reiškė tūkstantines sumas.