Pagal naująjį NT mokestį kitąmet už pagrindinį būstą mokėsime mažiau
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis Lietuvoje taikomas jau nuo 2012 m., tačiau 2026 m. įsigalioja nauji pakeitimai, kurie keičia mokesčio skaičiavimo tvarką. Anksčiau visi gyventojo būstai buvo vertinami kartu, o mokestis taikomas, jei bendra vertė viršijo 150 tūkst. Eur.
Pavyzdžiui, 2025 m. už būstą A (100 tūkst. Eur) NT mokesčio mokėti nereikėjo, būsto B (170 tūkst. Eur) savininkai mokėjo 100 Eur, o būsto C (600 tūkst. Eur) – 4 750 Eur, nes buvo taikomi 0,5 %, 1 % ir 2 % tarifai atitinkamai turto vertės daliai. Mokestinės vertės daliai, kuri viršija 150 tūkstančių eurų, bet neviršija 300 tūkstančių eurų, iki šiol buvo taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas. Tuo atveju, jei turto mokestinė vertė viršija 300 tūkstančių eurų, tačiau nesiekia 500 tūkstančių eurų, taikomas 1 procento tarifas. Jeigu turto mokestinė vertė viršija 500 tūkstančių eurų, už šią dalį mokamas 2 procentų nekilnojamojo turto mokestis.
Nuo 2026 m. spėjama, kad kai kurių būstų mokestinės vertės gali padidėti ir 75 % dėl perskaičiavimo. Jei liktų senoji tvarka, mokesčiai išaugtų: būsto A savininkai, anksčiau nemokėję NT mokesčio, mokėtų 125 Eur, B – 737,50 Eur, o C – net 13 750 Eur. Tai būtų didelė našta, o brangesnių būstų savininkų mokesčio sumos būtų tikrai įspūdingos.
Naujoji tvarka įveda pagrindinio būsto sąvoką su 450 tūkst. eurų slenksčiu, o kitiems būstams – 50 tūkst. eurų slenkstį. Pagrindiniam būstui savivaldybės gali nustatyti 0,1–1 % tarifą (lentelėje naudojamas maksimalus – 1 %). Dėl to būstai A ir B, kurių mokestinės vertės (175 tūkst. Eur ir 297,5 tūkst. Eur) neviršija 450 tūkst. Eur, mokesčio nemoka. Būstas C (1,05 mln. Eur) moka 6 tūkst. Eur – mažiau nei pagal senąją tvarką (13 750 Eur).
Nauji pakeitimai palengvina mokesčių naštą tiems, kas turi tik vieną būstą, nes didesnis slenkstis dažnai panaikina mokestį. Tačiau turintys antrą būstą ar kitus statinius gali mokėti daugiau dėl žemesnio 50 tūkst. Eur slenksčio. Ši sistema siekia padėti paprastiems gyventojams, turintiems pagrindinį būstą.
| Būstas | 2025 m. taikoma mokestinė vertė (Eur) | 2025 m. mokestis (Eur) | 2026 m. perskaičiuotanumanoma vertė (Eur) | Mokestis pagal esamą tvarką (Eur) | Mokestis pagal naują tvarką (Eur) |
| Būstas A | 100 000 | 0 | 175 000 | 125 | 0 |
| Būstas B | 170 000 | 100 | 297 500 | 737.50 | 0 |
| Būstas C | 600 000 | 4 750 | 1 050 000 | 13 750 | 6 000 |
Parlamentas uždegė žalią šviesą naujiems GPM, NT ir NPD įstatymų pakeitimams
Ketvirtadienį Seimas patvirtino vienus reikšmingiausių šios kadencijos mokesčių pakeitimų. Nuo 2026 m. įsigalios progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai: 20 proc. bus taikomas pajamoms iki 84 tūkst. eurų, 25 proc. – nuo 84 iki 140 tūkst. eurų, o viršijus 140 tūkst. eurų teks mokėti 32 proc. Individualios veiklos pajamos taip pat įtraukiamos į progresinę sistemą, tačiau mažiau uždirbantys galės pasinaudoti specialiu mokesčio kreditu.
Grįžta ir papildomas NPD šeimoms su vaikais – nuo 2027 m. už kiekvieną vaiką bus taikoma 87 eurų mėnesinė lengvata, kuri leis susigrąžinti iki 208 eurų per metus.
Keičiamas ir nekilnojamojo turto mokestis – pagrindinis būstas bus apmokestinamas tik viršijus 450 tūkst. eurų vertę vienam asmeniui arba 900 tūkst. eurų dviem savininkams.
Lengvatų sulaukė ir ūkininkai – jų pajamos iki 84 tūkst. eurų bus apmokestinamos 15 proc., o likusi dalis – 20 proc. Taip pat griežtinamas akcijų apmokestinimas, o darbdavių išlaidos sveikatos draudimui bus neapmokestinamos tik iki 350 eurų per metus. Dalis pokyčių įsigalios nuo 2026 m., likusieji – nuo 2027-ųjų.
Mokesčių reforma skaldo visuomenę: ekspertai įspėja apie emigraciją, investicijų kritimą ir augantį šešėlį
Naujai Seime patvirtinta mokesčių reforma sukėlė didžiulį pasipriešinimą tarp ekspertų ir verslo atstovų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva teigia, kad valdžia imituoja pokyčius, kurie realiai nepadidins biudžeto, bet gali sukelti ilgalaikių pasekmių. Anot jos, NT mokesčio idėja virto chaosu, o bandymai brautis į privačią žmonių nuosavybę tik didins įtampą visuomenėje.
Verslo bendruomenės atstovai taip pat pesimistiški. Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė įspėja, kad didesni mokesčiai gali smogti šalies konkurencingumui. Pasak jos, progresyvesni tarifai, augantis NT mokestis ir neapibrėžta sistema skatina aukštos kvalifikacijos specialistus bei investicijas trauktis į užsienį, o šešėlinė ekonomika gali dar labiau įsitvirtinti.
Kritikos negaili ir politikai. Laisvės partija tikina, kad valdžios siūlomi pokyčiai silpnins motyvaciją dirbti, o socialdemokratiški pajamų perskirstymo sprendimai žlugdo verslo pasitikėjimą. Pasak partijos atstovo Romualdo Bakučio, vietoje konkretaus gynybos stiprinimo plano visuomenei pateikiamas tiesiog papildomas apynasris dirbantiems ir kuriantiems žmonėms.
