Masiškas gyventojų perėjimas prie saulės elektrinių atvedė šalį į energetinį akligatvį?
Saulės elektrinių bumas Lietuvoje įsibėgėjo sparčiai – gyventojai, paskatinti valstybės paramos ir palankios dvipusės apskaitos sistemos, investavo į nuosavą elektros gamybą. Šimtai namų ūkių tapo gaminančiais vartotojais, tikėdamiesi ilgalaikės naudos ir nepriklausomybės nuo elektros tiekimo kainų svyravimų. Tačiau dabar Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pristato kitokį požiūrį – siūloma pertvarkyti dabartinę sistemą ir svarstyti naujus apmokestinimo modelius, tarp jų – net ir progresinį taršos mokestį.
TEA naujausioje Lietuvos energetikos apžvalgoje akcentuoja, kad dvipusė apskaita, nors ir paskatino investicijas į saulės elektrines, kartu sukėlė problemų – esą ši schema nepakankamai skatina vartotojus prisidėti prie tinklo stabilumo ir energijos balansavimo[1].
Dėl vietinių tinklų apkrovos skirstymo operatoriai jau pradeda riboti naujų saulės elektrinių prijungimą kai kuriose vietovėse. Agentūra siūlo pereiti prie grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelio, kuris būtų palankesnis sistemai, bet, kaip jau pastebėjo ekspertai, mažiau naudingas patiems vartotojams.
Svarstomas progresinis taršos mokestis gaminantiems energiją
Paradoksalu, kad visuomenė, raginama tapti energetiškai savarankiška ir prisidėti prie žaliųjų tikslų, dabar susiduria su siūlymais, kurie galimai mažins finansinę naudą už pasigamintą energiją. Be to, TEA rekomenduoja papildomus veiksmus ir transporto srityje – svarstomas progresinis taršos mokestis, kuris galėtų paveikti ir alternatyvios energijos naudojimą, jei nebus aiškiai atskirta tarši ir žalia energija.
Savo ruožtu Energetikos ministerija ramina – skubių sprendimų artimiausiu metu nenumatoma, tačiau kryptis aiški: privilegijos mažės, atsakomybė – didės.
Visa tai verčia suklusti, ar žalieji vartotojai netaps naujų mokesčių taikiniu? TEA ataskaita aiškiai rodo, kad energetikos sistema turi būti lankstesnė, efektyvesnė ir mažiau priklausoma nuo subsidijų.
Tačiau kai reformos paliečia tuos, kurie pirmieji atsigręžė į tvarią energetiką, natūralu, kad kyla nepasitenkinimas ir neapibrėžtumo jausmas. Vyriausybė turės atsargiai laviruoti tarp tinklo interesų ir vartotojų pasitikėjimo, kad žalioji transformacija nevirstų atgrasymu nuo pačios idėjos.
Valstybės parama kaupikliams iššaukė investuotojų antplūdį
Lietuviai vis aktyviau imasi kaupti elektros energiją – tai aiškiai parodė didžiulis susidomėjimas valstybės teikiama parama kaupimo įrenginiams. Vietoje planuotų 102 mln. eurų, gauta paraiškų net už 197,5 mln. eurų.
Per kelis mėnesius Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 52 projektų, kurių bendra planuojama galia siekia beveik 3 gigavatus – tai ženkliai viršija pirminį tikslą ir rodo, kad gyventojai bei verslai ryžtingai žengia į energetinės nepriklausomybės kryptį.
Pasak Energetikos ministerijos, tokia rinkos reakcija paskatino svarstyti papildomą finansavimą. Didelės talpos kaupimo įrenginiai yra itin svarbūs žaliosios energetikos plėtrai – jie padeda balansuoti tinklą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros.
Tuo tarpu Lietuvoje svarstomos įstatymo pataisos, kurios leis gyventojams dalintis savo pasigaminta elektros energija su artimiausiais giminaičiais – tėvais, vaikais, broliais ar seserimis. Šis Seime pateikimo stadiją jau peržengęs pasiūlymas sulaukė palaikymo, nes leistų efektyviau išnaudoti saulės ar vėjo jėgainių pagamintą perteklių, pavyzdžiui, energiją iš sodybos nukreipiant į artimųjų butą mieste.
Nors Energetikos ministerija kol kas nepritarė siūlymui, iki metų pabaigos žadama pateikti lankstesnę tvarką, o įstatymo autoriai tikina – tai nėra verslo modelis, o būdas šeimoms taupyti ir geriau išnaudoti atsinaujinančios energijos potencialą. Jei Seimas pritars, tvarka įsigalios nuo 2026 metų.
