Artimiausi giminaičiai galės sutaupyti pasidalindami elektros energija tarpusavyje
Seimo narys, socialdemokratas Saulius Luščikas praėjusią savaitę pasidalino naujiena – pateikimo stadiją parlamente praėjo projektas, numatantis, kad savo sukaupta elektros energija bus galima pasidalinti su savo šeimos nariais: tėvais, sesėmis, broliais ir vaikais.
S. Luščikas neslėpė džiaugsmo, kad parlamentas pritarė jo ir kolegos Tado Barausko parengtai įstatymo pataisai, leisiančiai atsinaujinančios elektros gamintojams dalintis sukaupta elektros energija su savo artimiausiais giminaičiais[1].
„Jeigu jūsų saulės panelės, vėjo turbina ar kita įranga pagamina daugiau elektros nei sunaudojate – tą perteklių galėsite padovanoti savo šeimai. Taip ne tik sumažinsite savo sąskaitas, bet ir padėsite sutaupyti artimiesiems.“ – rašė S. Luščikas.
nuotrauka
I. Vėgėlė: „Labai neblogas pasiūlymas“
Tokias pataisas įvertino ir advokatas, LVŽS frakcijos Seime narys Ignas Vėgėlė. Pasak jo, nors tai ir smulkus pakeitimas, kai kuriems jis – labai reikšmingas.
„Tie, kurie turit saulės elektrines, įsirengę patys namuose arba jeigu turite nuotolines arba kitaip gaminat elektrą patys, tai gaminantys vartotojai, atsižvelgdami į leidžiamą generuoti galią ir pagaminantys elektros energijos tam tikrą kiekį, na, siūloma, kad jiems leisti sukauptą elektros energijos kiekį perleisti sutuoktiniui, partneriui ar artimiems giminaičiams. Iki šiol to nebuvo galima padaryti.
Toks labai neblogas mano supratimu pasiūlymas. Į kitą objektą perkelti sukaupto energijos kiekį. Pateikimą praėjo, matysim, kas bus svarstymo stadijoje.“ – sakė I. Vėgėlė[2].
Siūlymas buvo pateiktas dar gegužę
Dar gegužę dalis Seimo narių pasiūlė leisti gaminantiems vartotojams pertekline elektra dalintis su sutuoktiniais, partneriais ar artimais giminaičiais[3].
Pasak iniciatorių, ši tvarka neturėtų didelės įtakos bendrai energijos rinkai, tačiau padėtų efektyviau paskirstyti pačių pasigamintą energiją šeimoje. Pavyzdžiui, sodyboje veikiančios jėgainės perteklius galėtų būti nukreiptas į sutuoktinio butą, taip sumažinant sąskaitas už elektrą.
Nors Energetikos ministerija siūlymui kol kas nepritarė, iki metų pabaigos žada parengti naują, lankstesnę tvarką, kuri atitiktų Europos Sąjungos direktyvas.
Tuo tarpu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba baiminasi, kad ši schema gali virsti komercine veikla, tačiau pasiūlymo autoriai pabrėžia, jog kalbama tik apie nedidelius kiekius energijos, kuriuos gamina buitinės, iki 10 kW galios, jėgainės. Jei Seimas pataisoms pritars, nauja tvarka turėtų įsigalioti 2026-ųjų sausio 1 dieną.
Lietuva vėjo energetikoje turi kuo pasidžiaugti: tapo lydere Europoje
Lietuva atsinaujinančioje energetikoje žengia dideliais žingsniais. Nuo metų pradžios net 31,8 proc. visos šalyje suvartotos elektros buvo pagaminta vėjo jėgainėse – taip Lietuva tapo Europos Sąjungos lydere, aplenkusi net Švediją, Portugaliją ir Daniją.
Saulės energija taip pat svariai prisideda – jos dalis sudaro 12,9 proc., o atsinaujinantys ištekliai jau patenkina per 52 proc. visos elektros paklausos.
Šalis ir toliau sparčiai didina vėjo energijos gamybos pajėgumus. 2024 metais buvo instaliuota per 500 MW naujų vėjo jėgainių, dėl to vėjo dalis elektros gamyboje pašoko nuo 21 proc. iki 27 proc. Taip Lietuva aplenkė Ispaniją, Suomiją ir Norvegiją. Planuojama, kad iki 2030-ųjų sausumoje atsiras dar 2 GW, o jūroje – 0,63 GW vėjo jėgainių.
Tuo tarpu Vyriausybė paskelbė antrąjį jūrinio vėjo parko konkursą, kuriame gali dalyvauti daugiau nei 10 vystytojų. 3,1 mlrd. eurų vertės projektas turėtų būti baigtas 2033 metais. Tuo tarpu Kelmėje jau veikia galingiausias vėjo parkas Baltijos šalyse – 44 jėgainės per metus pagamina 1 TWh energijos, tiek, kiek per mėnesį suvartoja visa Kauno apskritis.
Lietuva taip pat svarsto tobulinti teisinę bazę, kad atsinaujinančią energiją gyventojai ir verslas galėtų dar lanksčiau gaminti, dalintis ir prekiauti. Pasiekimai vėjo energetikoje aiškiai rodo, kad šalis sparčiai žengia link energetinės nepriklausomybės.
