Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Vaikų globos pertvarkai – dešimtmetis: šventė Paluknyje ir šešėliai iš Norvegijos

Lietuva, ŠeimaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Šeima. Tim VanDoren/Unsplash nuotrauka

Vaikų globos pertvarkai – 10 metų: uždaryti kūdikių namai, mažėja institucinės globos

Lietuvoje buvo minima Vaikų globos savaitė, skirta pažymėti svarbų dešimtmetį nuo vaikų globos sistemos pertvarkos pradžios. Šių metų simbolinis startas – nacionalinė konferencija Užutrakio dvare Trakų rajone, kur susirinko per 300 vaikų globos specialistų, politikų ir aktyvistų.

Per dešimt metų Lietuva uždarė kūdikių globos namus ir sumažino globojamų vaikų skaičių perpus, skatindama juos augti šeimose ar bendruomenėse, o ne institucijose. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė akcentavo, kad reforma – svarbus žingsnis link saugios, atliepiančios vaikų poreikius globos, ir dar laukia daug darbo siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi mylimas ir matomas[1].

Europos Komisijos atstovė Katarina Ivanković Knežević konferencijoje pagyrė Lietuvos pažangą ir pabrėžė socialinės partnerystės svarbą tęsiant reformas. Abi pusės sutiko, jog būtina didinti dėmesį pažeidžiamų grupių, ypač vaikų, skurdo mažinimui ir bendruomenės stiprinimui. Šie tikslai įtraukti į Europos Komisijos būsimą Skurdo mažinimo strategiją, kuriai Lietuva aktyviai prisideda.

Vaikų globos savaitė užbaigta festivalio „Vaikai yra vaikai“ renginiu Paluknio aerodrome Trakų rajone. Šventė sukvietė globojančias šeimas, vaikus ir bendruomenės narius į koncertus, kūrybines dirbtuves ir pramogas – tai puiki proga pasidžiaugti pasiekimais ir kartu pažvelgti į ateities iššūkius.

Per dešimtmetį Lietuva pasiekė didelių laimėjimų vaikų globos srityje. Omar Lopez/Unsplash nuotrauka

O kaip buvo prieš dešimtmetį?

Tuo tarpu dar prieš dešimtmetį daugelis Norvegijoje gyvenančių lietuvių tėvų gyveno nuolatinėje įtampoje – ne dėl pragyvenimo ar kalbos barjero, o dėl baimės netekti savo vaikų. Skandinavijoje sklido istorijos apie tai, kaip vos dėl griežtesnio tono ar vieno pliaukštelėjimo vaikas gali būti atimtas, o tėvai – paskelbti netinkamais auginti savo pačių vaikus. Lietuvoje tuo metu virė diskusijos, buvo rašomos notos, rengiami protestai, bet sistemos griežtumo tai nesušvelnino. Praradimo baimė lydėjo šimtus šeimų – daugeliui tai buvo tikra gyvenimo drama[2].

Dar 2015-aisiais į Lietuvą sugrįžo Loreta Daškevičė su savo devynmete dukra Lija – moteris pati prisistatė policijai, o pareigūnai nustatė: vaikas saugus, gyvens su mama. Tarptautinė paieška, kurią buvo paskelbusi Norvegijos policija, buvo greitai nutraukta.

Lija buvo paimta dar 2013 m., kai per gimtadienį jos mama jai pliaukštelėjo per galvytę – tą pamatė neblaivi giminaitė ir pranešė tarnyboms. Motina bandė aiškintis, bet dukra buvo išvežta pas globėjus, o susitikimai vyko tik prižiūrimi specialistų. Tačiau galiausiai mergaitė buvo grąžinta šeimai, o Lietuva nusprendė, kad jokios rizikos nėra.

Tačiau ne visos istorijos baigėsi taip. Tuomet septynmetis Gabrielius Bumbulis taip pat dingo iš Norvegijos globėjų rankų, kai buvo susitikęs su savo motina. Pranešta, kad berniukas buvo įsodintas į furgoną ir išgabentas į Švediją.

Vaikas buvo rastas, bet į Lietuvą taip ir negrąžintas, nors to reikalavo dvišalės tarptautinės sutartys.

Šakalienės užkurta „Matuko reforma“ išvien griovė šeimų gyvenimus

O štai dabar kadaise priverstinai nuo šeimos atskirtas Gabrielius – dabar jau pilnametis. Tačiau metų metus besitęsusi kova neabejotinai paliko žymius randus tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems. Štai šiuo metu esą žinoma tai, kad Gabrielius jau laisvas, bet lietuviškai nekalba, o jo mama dėl ilgamečio streso, teisminių procesų, dabar susiduria su sveikatos problemomis[3].

Tuo tarpu kadaise visą vaikų atiminėjimo vajų užkūrusi dabartinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė buvo viena iš pagrindinių „Matuko reformos“ iniciatorių – 2017 metais priimtų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, kurie įvedė griežtą nulinės tolerancijos smurtui prieš vaikus politiką ir suteikė apsaugos tarnyboms plačias galias greitai reaguoti į grėsmę vaikui.

Šakalienės pastangos sukurti griežtesnę sistemą siekė apsaugoti vaikus, tačiau reformos įgyvendinimas sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Dėl griežtų naujų taisyklių vaikai dažnai būdavo atimami iš šeimų be aiškių ir pakankamų priežasčių, o tėvų teisės auklėti savo vaikus buvo gerokai apribotos. Reformos pasekmės matytos ne kartą: nuo Kručinskų šeimos dramos iki skaudžių incidentų Palangoje, kai tarnybos įsikišė ginčuose tarp tėvų dėl vaikų globos.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika