Politikai neslepia, kad tautai turintis tarnauti Konstitucinis Teismas veikia neaiškiais metodais?
Lietuvoje vis labiau įsiplieskia ginčas dėl Konstitucinio Teismo veiklos. Visuomenės ir politikų kantrybė trūko – daugiau nei pusšimtis parlamentarų, žinomų intelektualų ir visuomenės veikėjų pasirašė viešą kreipimąsi į Prezidentą bei Seimą, kuriuo raginama sugrąžinti Konstitucinį Teismą prie jo tiesioginių pareigų – aiškinti, o ne perrašinėti Konstituciją. Pasak kreipimosi autorių, devynių teisėjų grupė šiandien sau prisiima teisę virš tautos valios ir net virš pačios Konstitucijos.
Laisvės premijos laureatas, buvęs disidentas Petras Plumpa neslėpė pasipiktinimo. Jo žodžiais, Konstitucinis Teismas pavertė save institucija, kuri drįsta perrašyti tautos 1992 metais priimtą Konstituciją. Plumpa teigia, kad neketina paklusti „Konstitucinio Teismo postulatams“ ir yra pasirengęs net teisinėms pasekmėms, jei reikės viešai įvardyti Teismą kaip „nusikalstamą grupuotę, griaunančią tautos suverenitetą“[1].
Seime situacija taip pat kaista. Konservatorius Audronius Ažubalis kaltina Konstitucinį Teismą taikant „įvykusio fakto“ metodą – kai išgalvotos Konstitucijos interpretacijos skelbiamos kaip tiesa, o visuomenė po kurio laiko jų nebeginčija. Politologas Alvydas Jokubaitis priduria, kad Teismas teisę pavertė ideologijos įrankiu, o Konstitucijos interpretacijos kuriamos atsiribojus nuo Lietuvos realybės, remiantis „importuotų įstatymų kopijavimu“.
Teismas jaučiasi esantis aukščiau ir už Seimą, ir už Konstituciją, ir net už tautą
Teisininkas dr. Vygantas Malinauskas perspėja, kad Konstitucinis Teismas ėmė pats spręsti, ką galima keisti Konstitucijoje, o ką – ne. Tokiu būdu, anot jo, Teismas pasisavino tautos suvereno vaidmenį, o tai reiškia demokratijos paneigimą.
Žiniasklaidos teisės profesorė Liudvika Meškauskaitė atkreipė dėmesį, kad pagal „Baltijos tyrimų“ apklausas tik 18 proc. visuomenės palaikė prieštaringą Teismo sprendimą dėl homoseksualių porų partnerystės. Ji siūlo sukurti mechanizmą, kaip peržiūrėti Konstitucinio Teismo sprendimus, jei jie akivaizdžiai prieštarauja visuomenės lūkesčiams.
Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica kaltina Konstitucinį Teismą „revoliucija prieš demokratiją“. Jo žodžiais, Teismas jau seniai leidžia sau aiškinti ne tik tai, ko nėra Konstitucijoje, bet ir priima sprendimus, kurie akivaizdžiai prieštarauja jos tekstui. Dar blogiau – šį pavasarį, pasak Sinicos, Teismas atvirai pareiškė, kad niekas negali jų veiklos riboti, o patys teisėjai spręs, ką galima keisti valstybėje.
Viešą kreipimąsi prieš Teismo veiklą pasirašė žinomi visuomenės veikėjai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, profesorius Egidijus Aleksandravičius, atsargos generolas Jonas Vytautas Žukas ir kiti. Jie pabrėžia, kad kai demokratinė valdžia koncentruojasi kelių tiesiogiai nerinktų teisėjų rankose, demokratija tampa fasadine, o valstybę pradeda valdyti „teisininkų oligarchija“.
Skandalingiausi pastarojo meto KT sprendimai
Bene skandalingiausias KT sprendimas – šių metų balandžio 17-ąją paskelbta išvada, kad partnerystės institutas Lietuvoje, apribotas tik vyro ir moters sąjunga, prieštarauja Konstitucijai. Tuo pačiu KT atvėrė kelią vienos lyties porų partnerystei, sukeldamas tiek politines aistras, tiek visuomenės susiskaldymą.
Teismas nurodė, kad daugiau nei 20 metų Seimas vilkino aiškaus partnerystės įstatymo priėmimą, o toks neveikimas pažeidžia konstitucinį atsakingo valdymo principą. Šis sprendimas įpareigoja įstatymų leidėjus per protingą laiką parengti partnerystės reglamentavimą, o visuomenė neabejotinai stebės, kaip politikai išsisuks iš šios teisinės aklavietės.
Tuo tarpu balandžio 11 d. KT paskelbė sprendimą, kuris gali iš esmės pakeisti pagalbinio apvaisinimo tvarką Lietuvoje – Teismas nutarė, kad draudimas nesusituokusiems ar partnerystės nesudariusiems asmenims naudotis šiomis medicininėmis paslaugomis prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pagalbinis apvaisinimas turi būti prieinamas visiems, kuriems to reikia dėl medicininių priežasčių, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties.
Pernai metais, prieš pat Kalėdas, buvo „išpakuota“ ir Konstitucinio Teismo dovanėlė – Teismas konstatavo, kad draudimai skleisti informaciją nepilnamečiams apie kitokią nei tradicinė šeimos sampratą prieštarauja Konstitucijai, taip stiprindamas saviraiškos laisvės principą, tačiau tuo pačiu sukeldamas politinę ir visuomeninę audrą dėl vertybinių skirtumų ir amžiaus ribojimų.
