Nuspręsta: pagalbinio apvaisinimo procedūra turi būti prieinama visiems šeimos modeliams
Vakarykštis Konstitucinio Teismo nutarimas sukrėtė Lietuvą – Teismas pripažino, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, leidžianti pagalbinį apvaisinimą tik santuoką ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad tokia praktika diskriminuoja asmenis, kurie gyvena nesusituokę ar nesudaro partnerystės, tačiau turi medicininį poreikį pagalbiniam apvaisinimui.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad ši nuostata pažeidžia lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijoje, nes asmenys, turintys objektyvų medicininį poreikį, tačiau nesudarę santuokos ar partnerystės, neturi teisės į pagalbinį apvaisinimą. KT pabrėžė, kad nėra objektyvių skirtumų, dėl kurių šie asmenys turėtų būti diskriminuojami, ir todėl tokių asmenų teisės į sveikatos paslaugas neturėtų priklausyti nuo šeiminės padėties[1].
Šis nutarimas keičia iki šiol galiojantį įstatymą ir nurodo, kad ateityje pagalbinio apvaisinimo paslaugos turi būti teikiamos visiems asmenims, kuriems to reikia pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties.
Ši nuostata įsigalios tik 2026 metų balandžio 10 d., kai oficialiai bus paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, suteikiant įstatymų leidėjui laiko sukurti naują teisinį reguliavimą, atitinkantį Konstitucijos principus.
Džiūgavo kadaise į KT kreipęsi „laisviečiai“
Žinoma, tokia naujiena netruko pasidžiaugti ir buvę Laisvės frakcijos Seime nariai Tomas Vytautas Raskevičius bei tokį kreipimąsi inicijavusi Morgana Danielė.
„Daugiau galimybių visoms šeimoms susilaukti vaikų! BRAVO!!!“ – rašė T. V. Raskevičius[2].
Savo ruožtu M. Danielė pareiškė, kad toks KT išaiškinimas reiškia, jog šiuo metu galiojantis įstatymas turi būti taisomas[3].
„Į Konstitucinį teismą kreipiausi šiuo klausimu pernai, nebežinodama, kaip išjudinti Seimą šias įstatymo spragas taisyti. Prasiskinti kelio Seimo salėje man nesisekė – Seimo nariai atmetė mano rengtą įstatymo pataisą, kuri būtų šiuos draudimus pašalinusi.
Atmetė net nepradėjęs svarstyti. Kokie buvo argumentai? „Aš ženijaus, tegul jie irgi ženijas“ (Veryga) ir „kam toms moterims pagalbinis apvaisinimas, tegul „prasisuka“ su kokiu vyrioku vienąkart ir bus vaikas“ (Žemaitaitis). Į tą pačią dūdą pūtė ir visi Seimo skverneliai, gaižauskai ir jų draugai. Tiksliai tie patys, kurie vos progai pasitaikius, gieda apie mažą Lietuvos gimstamumą ir kaip čia tos egoistės moterys negimdo (aka rakučiai).“ – rašė buvusi parlamentarė.
M. Danielė pridūrė, kad KT sprendimas jau yra stiprus pagrindas dabartiniam Seimui elgtis kitaip ir imtis šio klausimo nagrinėjimo. O štai politikai, pasak jos, esą neturi teisės nuspręsti už Lietuvos piliečius, kas gali turėti vaikų, o kas – ne.
A. Veryga šiame sprendime įžvelgia „kabliukų“
Tuo tarpu „valstiečių“ lyderis, Lietuvai Europos Parlamente atstovaujantis Aurelijus Veryga neslėpė kritikos dėl šio KT sprendimo, kuris, jo nuomone, atveria kelią leftistinei ideologijai. Politikas iškėlė klausimą dėl vienišų moterų, kurios pagal šį sprendimą galėtų gauti pagalbinį apvaisinimą, nors tam nėra medicinių priežasčių, kodėl jos turėtų būti laikomos nevaisingomis[4].
Anot A. Verygos, tai apima ne tik teisinių, bet ir ideologinius klausimus, mat valstybė tokiu būdu „skatina“ nepilnų šeimų atsiradimą, taip pažeisdama vaiko teisę augti pilnoje šeimoje su abiem tėvais.
„Taip pat, kiek laiko dviem kartu gyvenančioms ir aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims, ar dviem tokiu pačiu principu gyvenantiems vyrams, kurie save laiko šeima pagal to paties Konstitucinio teismo 2011 metų sprendimą dėl išplėstinio šeimos sampratos, nekildinamos iš santuokos aiškinimą, prireiks, kad jie susižinotų, kad negali susilaukti vaikų? Ar tai bus vertinama kaip nevaisingumas? Liga, dėl kurios reikalingas pagalbinis apvaisinimas. Minimos objektyvios medicininės priežastys. Ar vyro nebuvimas yra objektyvi medicininė priežastis?“ – rašė A. Veryga.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras taip pat pridūrė, kad toks sprendimas negelbės nei moterų, nei homoseksualių vyrų. Pirmuoju atveju, pasak jo, pasiteiravus moters, kada jos orumas labiau pažeidžiamas – ar tada, kai šios partneris nori su ja susilaukti vaikų, bet nesutinka kurti santuokos, ar, kai planuodamas prisiimti atsakomybę už naują gyvybę iki jai sukaks 24-eri, jis kartu prisiima atsakomybę ir už moterį, kuri nebus palikta likimo valiai.
O štai homoseksualios poros, pasak A. Verygos, vaikų taip pat susilaukti negalės, nors po keleto metų bandymų bus.
„Po poros metų, kai pradės veikti šis Konstitucinio teismo nutarimas, ir atsiras moterų („vienišų“) kurioms bus padėta susilaukti vaikų, bus galima kreiptis dėl vyrų „orumo“. O kaip gi vyrai be orumo.
Ir kaip būtų galima užtikrinti vyrų norą būti oriais ir gauti vaikų? Yra sprendimas. Tai surogatinė motinystė. Yra užšaldytų embrionų, kuriais kas nors pasidalintų. O tada jau pinigų klausimas.“ – rėžė europarlamentaras.
K. Zamarytė-Sakavičienė: KT apsimeta, kad pagalbinis apvaisinimas yra įprasta procedūra
Tokį KT išaiškinimą sukritikavo ir naująja Sveikatos teisės instituto (STI) direktore tapusi teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Anot jos, sudaromas klaidingas įspūdis, kad pagalbinis apvaisinimas esą tėra įprasta sveikatos priežiūros paslauga[5].
„Neva tarp vienišų ir susituokusių, „nėra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą jų traktavimą teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas aspektu.“
Ne, gerb. Teisėjai, pagalbinis apvaisinimas nėra eilinė sveikatos priežiūros paslauga (diagnostinė, prevencinė ar terapinė). Ji neišgydo nevaisingumo priežasties, bet tik ją apeina.
Šios paslaugos rezultatas yra GYVAS ŽMOGUS.“ – rėžė K. Zamarytė-Sakavičienė.
Teisininkė pridūrė, kad vaikas nėra daiktas ar nuosavybė, kurią suaugusieji turi teisę įsigyti. „Vaikas – dovana ir atsakomybė. Jis turi teisę turėti ir mamą, ir tėtį – tai įtvirtinta mūsų įstatymuose“, – sako K. Zamarytė-Sakavičienė, remdamasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.
Jos nuomone, valstybė neturėtų kurti įstatymų, kurie tyčia ignoruoja natūralius vaiko poreikius.
Per užpakalines duris atveriamas kelias surogatinei motinystei?
2024-ųju pabaigoje Lietuvoje įvyko precedento neturintis atvejis – Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad vaikas gali turėti dvi biologines mamas. Birutė Sabatauskaitė ir Jūratė Juškaitė buvo oficialiai pripažintos vieno vaiko motinomis.
Nors detali informacija visuomenei neatskleidžiama, teigiama, kad Juškaitės motinystė pagrįsta byloje esančiais dokumentais, galimai – DNR tyrimu. Tokia kombinacija – kai viena moteris galėjo paaukoti kiaušialąstę, o kita pagimdė vaiką – ne tik sukelia biologinių ryšių painiavą, bet ir, pasak kritikų, reiškia netiesioginį surogatinės motinystės įteisinimą. Tai yra ypač svarbu, nes pagal galiojančius Lietuvos įstatymus nei surogatinė motinystė, nei vienalyčių asmenų partnerystė nėra legalizuota.
Teisininkai ir politikai teismo sprendimą vadina pavojingu precedentu. Seimo narys Vytautas Sinica tikino, kad tokiu būdu buvo sąmoningai sukurtas atvejis, skirtas įstatymų spragoms išnaudoti ir LGBT darbotvarkei įtvirtinti.
Savo ruožtu A. Veryga tvirtino, jog šioje situacijoje vaiko teisės buvo nustelbtos suaugusiųjų norų – vietoje diskusijos apie tai, kas geriausia vaikui, viešumoje dominuoja kalbos apie „lygių galimybių“ išplėtimą.
